Nuotykiai aukštyn kojom
Keletas kadrų iš vietinių veikėjų Dennis Ropar ir Dan Withey parodos ir pora iš gatvių.
Šita paroda vyko tokioj galerijoj – bare. Pirmam aukšte restoranėlis, antram baras ir paveikslai, trečiam, na tai tiesiog dar vienas baras ant stogo.
Man patiko sukabinimas darbų.
O už grotų – mašinų stovėjimo aikštelė, kraupoka šiaip 🙂
O čia vienu aukštu žemiau nei tie kareiviai ir kaliniai.
Ruduo ruduo, krenta lapai auksiniai ir leidžiasi tyliai.
Tatai yra skaitymo kambarys. Ateini ir skaitai.
Tarkim čia yra senamiestis.
Bankas. Aukščiausias pastats Adelaidėj. Bandėm ant stogo užsiropšt. Dėdė su dideliais užraitytais ūsais, dirbantis informacijoj atsiprašinėjo, kad, deja, ant stogo užlipt nėr galimybės.
Truputis miesto iš antro aukšto. Visada miestą matom iš gatvės lygio, tad pamatyt iš truputį aukščiau – visai smagu.
Parke buvo Indonezijos dienos. Čia visuose renginiuose išpaišo vaikus. Australijos indoneziečiukai ir indonezietiški užkandžiai.
Ir pučiamųjų orkestras gatvėje.
Šiaurės Adelaidė (čia pavadinimas). Šitam rajone matėm namą kaip iš 70-ųjų filmų apie turtingų intelektualų vakarėlius – vidury kambario rojalis, pilna paveikslų ir skulptūrų, dideli langai ir vaizdas į parką.
O čia priminė filmus apie vynuogynus ir senus dvarus juose.
Tie kabantys žmogeliukai vis primena, kad čia neva didmiestis. O mažesnes gatveles tiesiog uždaro, atvažiuoja didelis kranas ir plauna langus.
Miesto centras gyviausias per pietų pertrauką. Šitie visi žmonės – sankryžos vidury.
Nors čia kažkaip neįtikėtinai ramiia viskas atrodo. Visi išsilakstė greitosios praleisti.
Saulė atsispindi ant langų, tuomet atsispindi ant kitų ir taip toliau.
Atsispindi.
Tiesą sakant toji miesto dalis, ta, kur su dangoraižiais nuo 6 vakaro atrodo išmirusi. Net kraupu.
O čia yra mano kiemas.
Ir berods kaimynas pozuoja.
Ir dar čia buvo komiksų mėgėjų ir profesionalų ar kaip ten suvažiavimas, tai visokių įdomių veikėjų sutikom.
Kitą sykį važiavom tramvajum pro žirgų lenktynes. Tramvajus stoja ten tik tada, kai vyksta koks renginys. Tądien net buvo nedarbo diena – labai svarbių lenktynių diena. Juokingiausia, kad tos tikrai svarbios lenktynės dar tik bus, bet va laisvadienis atiteko dabar. Taigi. prilipo daugybė kostiumuotų vaikinų, merginų su suknelėm, skrybėlaitėm, girtų nuo šampano, batelių nuspaustom kojom. Australės nemoka vaikščiot su aukštakulniais, nors tu ką.
Itališka picerija pakeliui į turgelį.
Turgelio muzika. Kodėl prie DJ’ų visada sukiojasi kokia mandra merga su saulės akiniais?
Taigi, turgelis. Šitie mėtėsi – patekt ar nepatekt į kadrą. Pateko.
Turg turg.
Tas katinas magiškai veikė visus vaikus, jie aplink jį šoko, tuo tarpu tas vyrukas net pernelyg agresyviai reikalavo pinigų.
North terrace – viena pagrindinių gatvių.
Ir miestas nuo kalvelės. Ir debesys! Tai tiek.
