Warrawong national park

This weekend we went to the Warrawong sanctuary, where platypuses live. Besides, this park is indecently close – only 20 minutes away from the city, so we had to visit it.

Though, it’s still officially winter in Australia, but for us Europeans everything resembles spring. Blossoms is everywhere around.

Blue ones.

And yellow.

Trees are also pretty nice.

It is still autumn for some of the trees that are trying to ripe their fruit.

Enough about plants, we came here for the platypus.

We looked for it in the forest…

… and in some sort of swamp. Unfortunately… So we had to enjoy animals that are not so mysterious.

We found angry moorhen that was demanding for food. We also found some kangaroos.

Grazing kangaroos.

Lazy kangaroos.

And wallabies.

Some interesting relationship among animals. And of course, a variety of birds.

Red-browed finch.

Red wattle-bird.

Maybe that was a platypus?

Sekmadienis botanikos sode

Sekmadienį pūtė smarkus vėjas, tad tai niaukėsi, tai giedrijosi, nedrįsom toli mint, patraukėm aplink miestą ir į botanikos sodą pasivaikščiot.

Didelio medžio didelės šaknys. Reikėjo gi užsiropšt.

Pamenat, kažkada pasakojom apie lotosus žydinčius ir kaip visi eina jų stebėt? Taigi, ta pati vieta. Žiema, žiemaaaaa…

Vėlgi reik užsiropšt. Laurius pozuoja…

…ir vorą pamato.

Čia Laurius demonstruoja kokio dydžio dracenos čia auga.

Vėlgi aptikom vietinių.

Tie vaikai tobulai pozavo.

Tokia mada dabar.

Kaip ir priklauso iš botanikos sodo – augalų nuotraukos.

Tropikų paviljonas. Kompaktiška palmė. Žemiau – tiesiog kaktusai 🙂

Ta proga prisiskynėm vaivorykštinių (oficialus pavadinimas) čili pipiriukų.

Tas pats tropikų paviljonas. Fone – ligoninė, kur Lukai koją švietė.

Sekmadienį pūtė smarkus vėjas, tad tai niaukėsi, tai giedrijosi, nedrįsom toli mint, patraukėm aplink miestą ir į botanikos sodą pasivaikščiot.

Pikti ir nepikti paukščiai

Jau kažkada pasakojoma paie šituos pikčiurnas. Jie lenda prie visų paukščių, rėkia ant žmonių ir šunų. Vieną dieną parke stebėjom kaip jie papūga užpuolė. Papūga sau vaikštinėjo po medžiu ir atrodė, kad negali skrist, nes tie pristojo, o ji tik bėgo šalin. Tada atskrido šarka. Papūgai pasirodė nejauku ir išskrido. Tuomet, šitie pikčiurnos puolė šarką. Šarka irgi buvo nuvyta tolyn. Beje, šarkos irgi kiek piktos. Lesinom balandžius. staiga visi išsilakstė. Ko gero dėl to, kad labai staiga šarka nusileido. Tai ji vaikščiojo, nelesė, bet ir balandžius vaikė.

Štai čia pikčiurna manorina pasipūtus bando engti karvelį.

Jauniklis, ko gero iškritęs ar jau išskridęs iš lizdo. Sakyčiau buvo išsigandęs, bet tuo pačiu ir baisiai pyko.

Piktas vaikas.

Pati šarka. Stambios varnos didumo paukštis. Irgi piktas būtų, jei ne jo graži giesmė.

Graži ir išdidi.

Anksčiau esam padarę klaidą ir pavadinę šituos baltosiom kakadu, nors gal lietuviškai taip ir vadinasi? Čia šitas paukštis.
Vieną dieną sutikom ir tokią kakadu. Neturėjom tik fotoaparato. O paukštis koks didelis!

O čia rausvos fainos 🙂

Palesink paukštelį – susirask draugęlį.

Čia tiesiog vietinis ančiukas.

O štai čia tas pats karvelis apie kurį jau pasakojau. Taigi, palesinau pora sykių saulėgražom. Sėmkėm, taip sakant. Vieną dieną sėdžiu, žiūriu – atėjo pro atviras duris į vidų. Kitą sykį nuėjau į vonią. Grįžtu – karvelis sau per kambarį žingsniuoja! Sakau, ką čia darai? Gerai, kad ant kilimo nepašiko… Dabar nebepaliekam atidarytų durų.

O čia keletas geresnių kuoduotojo vaizdų.