AFL

Šį savaitgalį pavyko pakliūti į AFL – sporto, dėl kurio kraustosi iš proto australai, varžybas. Australiškas futbolas, vietinių dar vadinamas “Footy”, čia tikrai populiarus. Į eilines rungtynes, kuriose buvau, susirinko apie 42 000 žmonių, kelis kart daugiau, nei į anksčiau vykusio “tikro” futbolo finalą.

Dėl paties pavadinimo “futbolas”, tai australai labai nemeluoja. Nors kamuolį jie ir gali nešti rankose, bet perdavimai ir įvarčiai paprastai mušami kojomis, ne taip kaip Amerikietiškam futbole, kur per rungtynes kamuolys spiriamas kokius 3 kartus.

Pagrindinės taisyklės čia gana paprastos. Pagrindinis tikslas – įmušti įvartį (kojomis). Jei pataikai į pagrindinius vartus – 6 taškai, į mažesnius – 1 taškas. Kamuolį galima nešti rankose, bet tada tave gali griauti priešininkai. Jei kamuolį pagavai kuomet kitas žaidėjas jį mušė kojomis – tada taves liesti negalima, kol nebėgi į priekį 🙂 O toliau prasideda visokios keistos taisyklės. Pavyzdžiui, galima bėgti su kamuoliu, bet jį reikia sumušti į žemę kas 15 metrų. Įdomu, kaip teisėjai matuoja tuos 15 metrų, kai žaidėjai laksto zigzagais. Arba, visada privalu perduoti kamuolį teisingai – mušti koja arba ranka (mesti negalima, reikia mušti ranka), kitaip priešininkai gauna laisvą smūgį. Įdomu, kaip “teisingai” atiduoti kamuolį, kai ant taves užsikabina kokie 2 priešininkai – viens už kojų, kitas už rankų. Yra ir kitų daug subtilesnių taisyklių, kurių per vienas varžybas perprasti taip ir nepavyko.

Na bet gana apie taisykles. Štai kaip viskas vyko paprasto europiečio akimis.

Į stadioną susirenka daug žiūrovų.

Tarp jų pasitaiko keletas priešininkų komandos fanų.

Toliau viskas vyksta panašiai kaip filmuose apie Amerikietišką futbolą

Po aikštę laksto neaiškūs padarai.

Į aištę dramatiškai išbėga priešininkų komandos žaidėjai.

Atmosfera tampa dar dramatiškesnė, kuomet į aikštę bėga vietinė komanda. Ugnis…

…plyštanti užsklanda…

…iškilmingas žaidėjų pristatymas…

…ir galiausiai Australijos himnas.

Tuomet prasideda žaidimas. Nors aikštė ir didelė, bet tikrai neatrodo tuščia. Po ją laksto po 18 kiekvienos komandos žaidėjų, ir dar krūva spalvotų žmogeliukų.

Jei gerai suskaičiavau – 8 teisėjai – šį kartą linksmos salotinės spalvos. Anksčiau jie būdavo tiesiog balti, dabar kiekvienoms rungtynėms parenkama vis kita spalva. Vietiniai pasakojo, kad buvo tikrai įdomu žiūrėt rungtynes, kuomet viena komanda – raudona, kita – dryžuoda raudonai, o teisėjai – rožiniai. Tai atskirti, kur kas, tikrai linksma 🙂

Dar po aikštę pastoviai bėgioja “bėgikai” (angl. runners), kurie perdavinėja trenerio nurodymus žaidėjams.

Ir žinoma vandens nešiotojai, juk čia Australija – karšta, nors tą vakarą visai vėsu buvo 🙂

 

Clipsal 500

Šį savaitgalį Adelaidėje praūžė vienas didžiausių vietinių renginių – Clipsal 500 lenktynės. Jei trumpai, tai žiedinės lenktynės, kuriose varžosi du pagrindiniai Australijos automobilių gamintojai – Holden ir Ford. Lenktynėse dalyvauja įvairių klasių automobiliai, bet pagrindinės yra V8 Superautomobilių lenktynės. Kam įdomu, 5l V8, 600 AG, kainuoja daug 🙂 Pastaruoju metu geriau sekasi Holden’ams, ir šiemet jie laimėjo.

Lenktynės čia tikrai populiarios, bet bilietai net ir vietiniams brangoki, tai žiūri kaip kas gali…

O tada viskas prasideda…

httpv://www.youtube.com/watch?v=YufBSiVDyqE
Pradžioje pasirodo Australijos ginkluotosios pajėgos – F/A-18 Hornet. Šeštadienio rytą dar snaudėm, kai jie pradėjo skraidyt, tai galvojom dangus griūva. Garsas tikrai įspūdingas.

Štai taip V8 Supercar atrodo.

O toliau daug ratų variklių gaudesio… Bet automobilių sporte juk įdomiausia avarijos, tad keletas vaizdelių iš šių ir ankstesnių lenktynių.

httpv://www.youtube.com/watch?v=1ztoMAtkc0U
httpv://www.youtube.com/watch?v=ia1dNNVYexw
httpv://www.youtube.com/watch?v=rKr4rYU24BQ

Miestas ir žmonės

Tie kabantys žmogeliukai vis primena, kad čia neva didmiestis. O mažesnes gatveles tiesiog uždaro, atvažiuoja didelis kranas ir plauna langus.

Miesto centras gyviausias per pietų pertrauką. Šitie visi žmonės – sankryžos vidury.

Nors čia kažkaip neįtikėtinai ramiia viskas atrodo. Visi išsilakstė greitosios praleisti.

Saulė atsispindi ant langų, tuomet atsispindi ant kitų ir taip toliau.

Atsispindi.

Tiesą sakant toji miesto dalis, ta, kur su dangoraižiais nuo 6 vakaro atrodo išmirusi. Net kraupu.

O čia yra mano kiemas.

Ir berods kaimynas pozuoja.

Ir dar čia buvo komiksų mėgėjų ir profesionalų ar kaip ten suvažiavimas, tai visokių įdomių veikėjų sutikom.

Kitą sykį važiavom tramvajum pro žirgų lenktynes. Tramvajus stoja ten tik tada, kai vyksta koks renginys. Tądien net buvo nedarbo diena – labai svarbių lenktynių diena. Juokingiausia, kad tos tikrai svarbios lenktynės dar tik bus, bet va laisvadienis atiteko dabar. Taigi. prilipo daugybė kostiumuotų vaikinų, merginų su suknelėm, skrybėlaitėm, girtų nuo šampano, batelių nuspaustom kojom. Australės nemoka vaikščiot su aukštakulniais, nors tu ką.

Itališka picerija pakeliui į turgelį.

Turgelio muzika. Kodėl prie DJ’ų visada sukiojasi kokia mandra merga su saulės akiniais?

Taigi, turgelis. Šitie mėtėsi – patekt ar nepatekt į kadrą. Pateko.

Turg turg.

Tas katinas magiškai veikė visus vaikus, jie aplink jį šoko, tuo tarpu tas vyrukas net pernelyg agresyviai reikalavo pinigų.

North terrace – viena pagrindinių gatvių.

Ir miestas nuo kalvelės. Ir debesys! Tai tiek.

Paukščiai ir katė ir voras

Taip – ir vėl paukščiai. Greit visi skaitantys žinos australiškus paukščius geriau nei vietinius 🙂

Dydysis kenkėjas mąsto, ką dar čia paengus.

Kakadu vis ganosi… Pastovumas ramina 🙂

Šį kartą pasiganyti ir kompaniją kakadu palaikyti nusprendė dar nematyta, ar bent jau į objektyvą nepatekusi, papūga.

Čia kaip spėjam patelė…

… ir patelis. Dar viena užduotis mūsų paukščių espertei 🙂

Kartais, norint pamatyti paukštį niekur eiti nereikia. Šis karvelis apsilanko mūsų kieme beveik kiekvieną dieną, tuo pačiu laiku. Jau galima sakyt, draugelis.

Atrodo beveik kaip naminis gyvūnėlis su antkakliu.

Paukščių priešas – katiniukas, panašu, kad užkluptas ne kokiu momentu… Nors gal tiesiog saulės spinduliais džiaugias. Suprasi tuos katinus.

Kas? Kur? Ką? Nieko nebuvo, niekas nematė.

Kartais mus aplanko ir nelabai malonūs gyviai. Štai tokį vorą radom virš lovos. Toliau vyko voro deportacija…

Akcija – pagauk vorą.

Štai koks gražuolis.

Bet tereikia išeiti į kiemą, ir voras užmirštas 🙂

O žuvėdros, kaip visada, didelės, gražios ir mandros…

Tik kaži kur jos skuba 🙂

Miestas ir žmonės (prie jūros)

Dar vieną savaitgalį važiavom prie jūros. Pastovumas ramina. Šį sykį su tramvajum, nes kai kas nusivertė nuo dviračio.

Viena iš tų saulėtų dienų, kuomet išdega nuotraukos.

Viena iš tuščių užkandinių – vasara baigėsi. Tiesą sakant oras – tobulas. O vietiniam mat ruduo…

Krūva festivalių vyko vienu metu, nespėjom ne tik apie juos rašyt, ne tik jų visų lankyt, bet net apie daugelį nieko nežinojom ir netyčia užklydom.

Trumpametražių filmų festivalis. Melburne ir Sidnėjuje į jo “pabaigtuves” susirinko tūkstantinės minios, tuo tarpu Adelaidėj – grupelė žmonių, drybsančių pievutėj prie jūros.

Vienas filmų buvo apie šitą viešbutį, kuris už nugaros visiem stūksojo.

Potvynis. Pliažo neliko!!!