A little bit of Melbourne’s architecture

When I came to Melbourne I was very happy about it’s architecture. And I still am.

It’s a pretty young city, so there is no old town, the one we are used to see in European cities. Though, there are some great examples of Victorian and Art Deco architectural styles.

\

This is what I call Australian old town. There are lots of streets like this – two-three storeys houses leaning each to other. Also, there are suburbs with individual houses, with old trees or without them. Actually Melbourne is very green city.

  

City centre is full of skyscrapers, glass towers, it looks nice from all sides. Sometimes, if it is good weather, you can see the city skyline from far far away, like 50 km or more. I’ll post a picture in post about Mornington peninsula.

Part of a street mural.

The actuall street.

One of contemporary art exhibition spaces.

Amazing, isn’t it? I should come back to this house to take better pictures.

Social houses. They are very different from all architecture. Seems like soviet architecture. Every second suburb near the city has a one tall the same looking building like this. All other houses are much smaller around. It is a pretty strange look.

For the trains crossing the city.

In the CBD. Street art street full of street art 🙂 Some old theatre entrance lights.

Glass skyscrapers and great Art Deco building.

The city doesn’t look very tall from here, does it? More like a little cosy town at the river.

A tooth fairy lives in this little house.

What a special effect!

This is St Kilda again. Note that house on the right picture.

St Kilda in the rain. When the autumn came it got very green. Even on a very cold day, when I look at those palm trees swinging in the wind, stormy wavy sea (which on normal day stays calm and still like glass), even then I don’t feel like winter, it always seems like a tropical storm.

This building on the end of a sea jetty used to be an ice creamery. It was in those days when St.Kilda was a resort place for Melbournians.

Every time I pass these house I wish I lived here, it gives me that cosy feeling.

Our street on a rainy day.

The same street. Well, this part is not about architecture. One night we woke up because of big noise. We live here only a couple of months but there were two false fire alarms in a hotel just in front of us. and firemen came with 2-4 cars. This time in that lovely house with round corners was a fire. Luckily, it was empty apartment and no one was hurt. So, firemen came with 6 big cars, ambulance and police was there too – big noise in the middle of the night.

Golden cats and other things

Through the gates with lions you get into a different world.

It always smells like spices, tea, and it looks like they never have a day off.

Japanese cat meets us everywhere. At the counter.

In the shop windows.

You can get some healing glasses.

Or a cat with sun batteries.

Shop windows usually look like this – colourful. Sometimes I wonder, why it is called China Town, when there are lots of Japanese things.

Next to the China Town there is the Central Markets. Very busy on Friday nights.

And this is not an asian part of the city. I just wanted to show flowers in this nice balcony.

Lietingi sekmadieniai mieste

Meditacija per lietų pačiame miesto centre, atsisukus į šiaurę. Iš to daikto po skėčiu sklido muzika.

Daug žmonių į turgų tempiasi tokius vežimėlius pirkiniams susidėt.

 

Pasivaikščiojom po Šiaurinę Adelaidę (čia kaip koks Antakalnis ar Žvėrynas vietinis), truputi vietinės architektūros.

 

Daug kas primena Angliją.

 

Ta balta būdelė, spėjam, vėliau pristatytas tulikas. Bet nebūtinai.

 

Vietinė nykštukų pilaitė.

Sena sena parduotuvė čia buvus.

 

 

O vieną naktį…

Senamiestis

Taigi, pagaliau prisiruošiau sudėt dar miesto. Senesnių pastatų. Kai pirmą kart pamačiau senų namų eilę, pavadinau vietiniu senamiesčiu. Tokia mintis pralinksmino australus. Vėliau, paaiškėjo, kad tikrai senų pastatų (žinoma, nepalyginsi su Europos senamiesčiais) reikia ieškoti Šiaurės Adelaidėj, bet apie tai vėliau.

Viktorijos laikus menančios detalės. Draugai architektai, kaip jos vadinamos?

Centre, mažai kas išlikę. Dabar šiame pastate – kažkoks savivaldybės skyrius.

Dalį miesto gadina iškabos ir reklamos. Bet šita, man patinka, nes sena, ne kokia rožinė plastikinė.

Senamiestis… Cha cha:)

Ir čia 🙂

Adelaidė dar vadinama bažnyčių miestu.

Na neveltui.

Nuostabus pastatas, reiktų kada gražiau įamžinti. Languose visokios popierinės merginos “nuvarvėjusiom” blakstienom.

Kavinių, parduotuvių gatvė. Vasarą – maloniame šešėlyje.

Kartais įsivaizduoju, kad Amerika atrodo panašiai.

Tiek tų vaizdų.

Dar miesto

Lenkiją primena.

Keistų daiktų žmonės turi. Fone ne paveikslas, panašiau į stalviršį.

Namas su “kvarbatkom”.

Freska turguje.

Adelaidė, toks miestas, kur dažniausiai primena Amerikos miestus iš filmų, bet tokius mažesnius.

Viena mėgstamiausių vietų – China Town. Ir turgaus rajonas. Čia skaniai kvepia.

Bet tas namas – kaip iš Niujorko!

O šitos kavinės interjeras priminė Rytų Europą, viskas iš medžio.

Durys per didelės.