Sekmadienis prie jūros

Muzika (atsidarykit kitame lange, kitaip niek nebus):
Faith No More – Easy Like a Sunday Morning

Sekmadinį išsiropštėm iš lovos, išsitepėm kremu nuo saulės ir į pajūrį patraukėm. Arčiau nei iki miesto centro. Kažkoks stulpelis čia. Žmonės mieste skėčius nuo saulės nešioja, prie jūros visgi kepa visi. Tik šeimos po tiltu pavėsyje.

Pagrindinė gatvė, eismas komplikuotas – vietomis mašinos mūsų negali aplenkt, bet jie kantriai laukia, nepypsi, atsipūtę, dažnai užsižiopso.

Paskutinė maršruto stotelė.

Čia prisiparkavom ir ledų pietums nuėjom.

Taigi, kurortas.

Va taip aš suprantu – vieni langai į jūrą, kiti į lagūną, nusileidi laiptukais – apačioj jachta laukia… Taip jau galima ir gyvent.

Žmonių mažiau nei Palangoj. Matyt per vėsu jiem.

Įplaukimas į upę ar kanalą.

Tokia tai nuotaika saulėta.

O čia vietiniai. Bling bling. Čia tie vaikai, kur daug triukšmo kelia, priekyje ilga grifka ant šono, gale plaukai pastatyti, pageidautina blondiniškai dažyti, tada jau čia kietai.

Vanduo sūrokas, viską graužia, ryklių nematėm.

Jūra!

Va taip ir važinėjom. Dar tą dieną piknikavom po medžiu, kuriame kažkas tupėjo ir visą laik ant mūsų rėkė, kol nepasitraukėm, stebėjom senas mašinas, klausėm gyvo bliuzo iš kitapus gatvės, fotografavom paukščius ir kitaip tingėjom, kaip visi vietiniai.

Šiandien kažkaip nesirašo, tad tiek. Šiuo metu per kambarį nubėga voras. Laurius pasiveja ir apžiūri ar ne su raudona nugara. Ne. Ramu.