Voverlandas

IMG_0058

Nebelabai tikslus pavadinimas beliko „kengurija”, nes čia vis daugėja istorijû (iškart prašau atleist už keistas raides, rašau iš iDaikto, kuriame yra kai kurios, bet tik kai kurios lietuviškos raidės, beigi užvisokias kliurkas) iš ne kengūrù žemės. Ko gero, reiktù šià dalį pavadinti dramblija ar tigrija, bet kol kas teko sutikti tik voveres. Tad šiandien mes voverlande.

IMG_9982

Melburnã palikom šlapiã ir šaltã. Nors diena pasitaikė maloniai sausa, paltukai (čia toks šilčiausias rūbas, vilkimas keletã savaičiù per metus, nors visgi juokinga paltu vadint, panašiau į rudeninį puspaltį) ir pirštinės buvo mūsù draugai.

Po 8 valandù skrydžio nusileidom Bankoke, ten atstovėjom iiiilgã eilę, pasitikrinom pasus, pasidžiaugėm, kad viza pasirūpinom dar Melburne, o tada bėgom į lėktuvã, nesustojom nė vandens įsipilt, nė į tualetã užsukt. Aišku, vienas iš mūsù dar buvo patikrintas tuo atsitiktiniu tikrinimu, kur nuskenuoja ir patikrina papildomai, bet tai mus visad tikrina, jau pratę, eidami į oro uostã spėliojam, kurio eilė šiandien. Melburne buvo Lukos, Bankoke – Lauriaus. Apsauginis, pažiūrėjęs į skrydžio laikà ant bilieto kilstelėjo antakį ir pasitikrino laikã ir paleido bėgt toliau. Iki vartù buvo likęs koks kilometras labirintais. Per garsiakalbius kažkã sakė, jei netyčia mus šaukė vardais, tai, deja, praleidom tokiã linksmybę išgirst kaip jie bando perskaityt mūsù istoriškai lietuviškas sulenkintas ir vėl sulietuvintas pavardes. O visad galvodavau, gi linsma, kai kviečia jau. Keista, kad toks dalykas skamba smagiai, kai pagalvoji. Visgi šioks toks nedidelis nuotykis. Nors pridusę paskutiniai, bet spėjom. Ir geriau, nei persėdimo laukt 5 valandas. Nusileidę pasigavom tuk-tukã ir 9a ryto jau buvom Chiang Mai, savo kambary. Tą šventyklą matom pro langą toli toli kalnuose, čia labai pritraukus vaizdas.

IMG_0014

Dėl laiko skirtumo diena pirma tapo labai ilga, o kur dar įspūdžiai ir nuovargis. Tailande dabar liūčiù metas, maloniai šilta, po piet karštoka ir tvanku, tada palyja, atgaivina, visã dienã lengvai apniukę ir viskas žaliuoja, sakyčiau tobulas man oras.

Dienã paslampinėjom po dalį miesto, kaip suprantu taip ir nepriėję gražiosios jo pusės, na visgi pirma diena, vakare apsilankėm sekmadieniniam naktiniam turguj, kur nusipirkom visokiausiù nepažistamù vaisiù, tarp jù ir garsiojo doriano, kurio skonis primena vištienà ir velniai žino kã, ragavom kažkokiù vietiniù kepiniù ant pagaliukù, keptû vabalù pirmã vakarã taip ir nedrįsom mėgint. Visi tie nežinomi vaisiai (išskyrus vištieninį) – fantastiško skonio, nors atrodo visai neypatingi.

IMG_0177

Reik eit medžiot vakarienės, nes jei jau tik apie maistã rašau… Spėju, kad už pasivažinėjimã tuk-tukais permokėjom, bet kai moki $3-5, kažkaip nepadoru derėtis. Iš tiesų, vėliau paaiškėja, kad yra pigesnių būdų važinėtis.

IMG_0051

Dar iš pat ryto, po skrydžio nuėjom į labai prabangù masažã už $11. Po Australijos čia kainos atrodo tokios žemos, kažkur 10 kartù mažesnės, labai keistas jausmas, reik prie to priprast. Perku vaisiù, kuriù kilogramas kainuoja $1, o mažas taupus lietuviškas balselis galvoje sako – gi permoki, anam miesto gale už kilograma prašo 85 centù!

IMG_0023 IMG_0024

Visiškai nusibastę pro gatveles su auksinėm budistù šventyklom, prie vienos jù vyko kažkoks renginys, po kurio mieste išsibarstė daugybė oranžiniù vienuoliù su pailgom dėžėm rankose, panašu, kad dalyviam kažkà dalino, baisiai smalsu, kas tose dėžėse, pro parkã, labai dailù, bet tokį nušiktã tūkstančiù balandžiù, tokiù vargšù apšepusiù, pro turgaus prekeivius, gatvės teatrus, kepsniais, kokosu ir doriano vaisium dvelkiančiu turgù, prigėrę drakono vaisiù sulčiù su cukraus sirupu ar kuom ten ir ledukais, kuriù švara visi internete rekomenduoja suabejoti, čiut neužmigę pas pėdù masažuotojus čia pat, turgaus vidury, parvažiavom siūbuojančiu, tarp žmoniù lekiančiu tuk-tuku ir kritom į lovã.

Nusižiūrėjom salotù barã. Nuėjom pietù. O gi neatidaryta dar, bet kaip tik pataikėm į šventinimo ceremonijã. Viduj pilna mantras ar kã kartojančiù vienuoliù, o lauke vienas pasilypėjęs ant kėdutės mėlynu markeriu paišė rašė ant iškabos palaiminimus ar kokius kitus gera menančius ženklus.

IMG_0173

Masažo ir kitù paslaugù (jei kam skamba ítartinai, tai šiuo atveju kitos paslaugos – pedikiūras, manikiūras ir pan.) groja relaksacinė muzika su kurkiančiù varliù garsais. 7/11 (tokia maža parduotuvė) visu garsu plešia „what does the fox say”. Per tv rodo korėjietiško popso klipus. Apskritai atrodo, kad viskas, kas korėjietiška dabar labai madinga.

Didžiam Lauriaus nusivylimui mieste daugiausia žvirbliù, mynù kaip Australijoj, balandžiù ir purpleliù. Bet sutikom ir kelis nematytus. Didžiam Lauriaus džiaugsmui Tailando paukščiù vadovas jau jo rankose. Beliko rasti pačiù paukščiù.

IMG_0040 IMG_0095

Baisingai pasišvaistom pinigais ir vakarienei madingo jaunimo kvartale išleidžiam kone 9 dolerius. 9! Visokie turistiniai gidai siūlo prekintis Tailande, ale ak kaip tai smagu! Radus prekybos centrã tuom nepatikiu. Toks pat kaip visur, užmetam akį į kainas, converse kedai perpus pigiau nei Au. Supermarketas irgi pritaikytas vakariečiams. Labai daug australiškù prekiû. Labiausiai nustebina brokolis su lipduku „importuota iš Australijos”. Dar aptinkam iki šiol niekur kitur nematytù vaisiù, tad juos ir parsinešam namo.

Kol rašau Laurius žiūri National Geography ir nieko nesupranta, nes garsas – tajù kalba, o vaizdas – snieguotas, matyt ant antenos dramblys užmynė.

Apie vietinį eismã parašyt palieku Lauriui.

Beje, kainas rašiau doleriais, bet tai, kad galėtumėt įsivaizduot, grubiai 1 doleris Australijoj – panašiai kaip 1 litas Lietuvoje. Na, panašiau kaip tai buvo prieš kokius tris metus. Pusryčiai Melburne – apie 15 pinigų žmogui, vakarienė ir daugiau. Pigioj „zabegalkėj” gali gaut daržovių jovalo už 10. Tad Tailando mąstais 9 doleriai 2 žmonėm – kaip ir prabangu 🙂

Iš ryto einu pasivaikščiot po rajoną.

IMG_0026

Vabzdžių vabalų muziejus.

IMG_0028

Visur laidų raizgalynės. Elektriku čia dirbt turėtų būt neblogas iššūkis.

IMG_0029 IMG_0034

Ryte nieks nedirba, slampinėju po madingų mažų gatvelių kiemus, vietiniai šluojasi, tvarkosi, sveikinasi, visi šypsosi 🙂

IMG_0045 IMG_0047

IMG_0042

Iš gatvės suku į gatvelę.

IMG_0068

Paskui į dar mažesnę.

IMG_0072

IMG_0070

Į visiško kaimo keliuką.

IMG_0071

Kol vėl grįžtu į nedideles vingiuotas gatves, kur vėl visi sveikinasi ir linksi.

Už kokio puskilometrio, o gal ir dar arčiau – prabangus prekybos centras. Visai netoli jo – naktinis turgus a la gariūnai.

IMG_0073

IMG_0074

Šitą veikėją esu jau mačius Melburne, japoniškoj kavinėj. Matyt, koks nors mitinis padaras.

IMG_0085

Laidai!!!

IMG_0174

Auksinė koka kola 😀

Gyvenimas ant jūros kranto arba kurorto realijos

01

Šitoks vaizdas pro langą mus džiugino porą metų, bet ne dėl jo pamėgotm St.Kildos rajoną.

Kaip kažkas sakė, lietuviai jaučia ypatingą nostalgiją jūrai, todėl pasitaikius progai daugelis negali atsispirt galimybei bent kurį laiką pagyvent pajūry. Galbūt todėl čia mūsų, gan šviežiai susirinkusių lietuvių pažinojom kokius 10. Vienas kitas nubyrėjo, galbūt vienas kitas atsikraustė, tik mums dar neteko sutikt.

03

Vasarą per karščius ėjom nardyt, čia pat įlankoj.

04 05

Na ne taip įspūdinga kaip prie rifo, bet vistiek malonu.

06

Skiriu šitą nuotrauką Akvilei, kuri išsikraustė į kitą Australijos galą 🙂 Parkas ir vyno ir geriausių pirmadieninių vakarėlių baras.

07

Džiaugiuosi, kad nufotografavom šitą langą, nes jau perpaišė kitus maistus.

08

Jau gal pasakojau apie pyragėlių ir ledų gatvę. Laurius vaidina turistą, nes tie tiesiog prilimpa prie langų.

09

Laurius įsivėlė į paukščių surašymą ir kas mėnesį eidavo rajono paukščių skaičiuot. Tada ir sužinojo apie šį lizdą. Kuomet išsirito paukščiukai aplink medį pradėjo būriuotis vis daugiau žmonių ir kiek užsukdavom pažiūrėt kaip mažieji paaugo, visada ką nors sutikdavom.

Tawny Frogmouth

Peri vaikus pelėda. Na gerai, čia ne pelėda, čia varliaburninis! (nemeluoju dėl pavadinimo).

Tawny Frogmouth

Tas daiktas dešinėj – vietinių gamtininkų įkelta kamera.

Tawny Frogmouth

Mažas varliaburnis.

Tawny Frogmouth

Ir baisiai piktas.

Tawny Frogmouth

Šie paukštokai jau buvo tapę rajono įžymybe. O kai jau pradėjo mokintis skraidyt, žmonių susirinkdavo kone minios. Tik reikdavo sulaukt sutemų. Kol galų gale vieną dieną jų nebeliko. Išskrido. Šiaip jie naktiniai paukščiai ir dieną gali rast snaudžiančius, bet gi surask tu man tokį, kai jis šaka apsimeta.

16

Turbūt pasakojau apie tai, kad mus vis gaisrinės iš lovos verčia. Vieną vakarą grįžom namo, įsitaisėm ant sofos, o lauke visur kaukia, viena paskui kitą. Pasižiūrim pro langą – dūmai. Vakaro būta šilto, triukšmas didelis, negi miegosi, išėjom paspoksot. Kaip kokie keli šimtai kitų vietinių.

17

Degė legendinė St.Kildos kavinė. Dar su mama ten sėdėjom.

18

O nauji metai ten atrodė taip.

19

Šita nuotrauka kažkaip panašesnė į tą naujametinę nei į gaisrą.

20

O paskui vėjas dar labiau sustiprėjo ir rajonas paskendo dūmuose.

21

Atrodo kaip kokios riaušės. Prie jūros sutikom draugus, nieks negalėjo per dūmus namie sėdėt.

22 23

Žodžiu jie gesino gesino, bet stiprus vėjas, sausra ir senas medinis namas… Na patys matot.

24

Ne kažką. Gesino ir kitą dieną. O dar kitą dieną visus likučius nugriovė ir išvežė. O dar po kelių savaičių ten pastatė laikiną stiklo palapinę įtemptu tento stogu. Vieną dieną taip ėmė ir pastatė.

25

Rajone daug tokių sraigių radom.

26

Tuo tarpu vandenyje…

27

Mūsų name tuo tarpu vyko vestuvės. Vestuvininkai atvažiavo pasiimt nuotakos.

28

Su šokiais ir dainom.

29

Baisiai norėjom nuotaką pamatyt, gal ir ji būtų su kokiais elfiškais, oi, t.y. tradiciniais britiškais aprėdais, bet nesulaukėm.

30 31

Tai va toks tas kurortinis gyvenimas.

Vieną dieną

01

Viena draugė kartą paklausė, ką gi veikiu per dienas, kaip mano diena atrodo. Koks smagus klausimas, pamaniau, reik imt ir sudokumentuot savo dieną. Kadangi to niekad nedarius tai viskas taip šleiva kreiva. Dublis nr. 1. Karšta vasaros diena.

02

Pusryčiam švieži mangai balkone. Tuo metu Lietuvoje siautėjo žiema, tad vaizdas dar labiau idiliškas. Visi mes mėgstam truputį pasigirt ir pasimaivyt. Nežinau kada dar gyvensim tokiuose apartamentuose, tad reik pasidžiaugt.

03

Paskui sėdau prie darbų, nekokia nuotrauka, bet na galit įsivaizduot. Sakau, pirmas blynas toks prikepęs (dabar noriu blynų).

04

Ir kažkuriuo metu kelionė dviračiu per rajoną. Man rods, turėjau susitikimą su Rebecca, kuri leidžia Espresso tales. (Kažkas sakydavo, kad jei jau rodosi, tai reik žegnotis.)

05

Kelias per rajoną.

06

Šituos nufotografavau, nes kažkaip smagiai atrodė. Tom dienom kažkas degė netoli Melburno, todėl miestą dengė dūmai, ypač vakare gražu (žr. kitas nuotraukas).

07

Kai stabtelėjau prie ežero nufotografuot miesto šitos iškart suplaukė patikrint.

08

Čia jau pakeliui į miestą. Kadangi rūko-smogo būta neeilinio tiesiog turėjau stabtelt dar sykį.

09 10

Nesuprantu, kur dingo diena. Nulėkėm su draugais pasiklausyt koncerto.

11

Australijos vietinių dainos užsigrojant vargonais ir saksofonais.

Kažkaip nelabai man čia pavyko kažką papasakot, tai kitą dieną ėmiausi šios minties ir vėl.

21

Klaikiai karšta diena pasitaikė. Supakavau atvirukus ir kitus dalykus.

22

Suruošiau visas siuntas. Į paštą einu kokius 3k per savaitę, tai jau visus pašte pažįstam 🙂

23

Na papaišiau, paeskizavau.

25

Ir vėl dviračiu į miestą.

26

Per miestą.

27

Ne nu, karšta, teko sustot atsigert. Australijoj gali vandens bet kur paprašyt, jie nesispyriodami duoda. Blyn, na ir vėl visa istorija kažkokia nelimpanti.

28

Išvežiojus visas atvirutes parduotuvėms myniau atgal. Nedažnai būnu šiam miesto gale, tai pakeliui pasifotografavau.

29

30

Kad jau tam miesto gale susibėgom su drauge mėgstamiausioj kavinėj.

31

Ir vėl ant dviračio, per kinų kvartalą…

32

…žalia alėja namo. Ne, nu man reik pasistengt dar ir kitą syk kur kas įdomiau dieną aprašyt, nes dabar tikrai atrodo, kad per dienas tik važinėju :D:D:D O gal ir visai neblogas įvaizdis. Šiandien vėl važiuosiu šiuo keliu, tik lapai jau nukritę, vaizdas kur kas labiau melancholiškas…

Weribee

1

IMG_0215

Vieną karštą vasaros dieną nulėkėm į Weribee apylinkes, susiradom taką ir išėjom. Kelias labai smagiai įvairus, nuo miškų ir lygumų iki…

IMG_0220

Perėjų palei upelį uolomis.

IMG_0232 IMG_0234

Po gero pasivaikščiojimo tikrai norėjosi išsimaudyti upelyje.

IMG_0240 IMG_0246 IMG_5627

Chebrikė.

IMG_5765 IMG_5767

Miškai

DSC_0418

Šį sykį apie miškus. Kai kurios nuotraukos tokio senumo, kad imu abejot ar nebūsiu įkėlus anksčiau, bet keliu ir atsikrautau visiem laikam. Nes reik pasidaryt vietos naujiem nuotykiam, ir folderis „sukelt į blogą” priekaištingai vis žiūri nesukeltų nuotraukų, nepapasakotų istorijų akutėm.

IMG_8709

 

Australiškos dinozaurų laikų džiunglės. Tie papartmedžiai paauga metrą per 100 metų.

IMG_3384

 

Kažkada pasakojom kaip kažkada ėjom paukščio lyro ieškot. Čia. Tai dar pora nuotraukų iš tų miškų.

Superb Lyrebird

Superb Lyrebird

IMG_3391 IMG_3427

Ir paties paukščio giesmelę pavyko įrašyt:

httpv://www.youtube.com/watch?v=CC21uuIrUQk&feature=youtu.be

IMG_3614

O čia kiek kitoks miškas, pušynai kaip Lietuvoj. Ieškojom grybų, bet niekšai lenkai išrinko.

IMG_3616 IMG_3624  IMG_9340

Čia vėlgi iš Dandenongs kalvų prie miesto.

IMG_9388 IMG_9394 IMG_9407 IMG_9410

Turbūt nuodinga uogytė.

IMG_3701

Australijoj irgi būna ruduo.

IMG_3702 IMG_3704 IMG_3705

Tik jis ištinka atvežtinius medžius, australiškiems tai nė motais.

IMG_9449

Čios paskutinės 3 foto ne iš miškų, o pelkių irgi netoli Melburno – nuo kalno pakeliui matyti miestas.

IMG_9485

Taigi, krabai, kurie pasislepia prisiartinus.

IMG_9601

Ir raudona žemė. Tiek.