Nuotykiai aukštyn kojom
Kaktusas su vaisiais/uogom/kas tai per daiktas? Čia pakroviau nuotraukų apie augalus, tiesiog.
Net ir žiemą čia sėkmingai žydi.
Kai kurie paukščiai čia valgo medų, tai va iš tokių augalų.
Dideli ir maži augalokai.
Ruduo botanikos sode. Kažkaip neišeina vadinti žiema.
Citrinos tokios”Budos pirštai”. Viena kinė pasakojo, kaip jie kepa šitas citrinas.
Botanikos sodan vis užsukam.
Sekmadienį pūtė smarkus vėjas, tad tai niaukėsi, tai giedrijosi, nedrįsom toli mint, patraukėm aplink miestą ir į botanikos sodą pasivaikščiot.
Didelio medžio didelės šaknys. Reikėjo gi užsiropšt.
Pamenat, kažkada pasakojom apie lotosus žydinčius ir kaip visi eina jų stebėt? Taigi, ta pati vieta. Žiema, žiemaaaaa…
Vėlgi reik užsiropšt. Laurius pozuoja…
…ir vorą pamato.
Čia Laurius demonstruoja kokio dydžio dracenos čia auga.
Vėlgi aptikom vietinių.
Tie vaikai tobulai pozavo.
Tokia mada dabar.
Kaip ir priklauso iš botanikos sodo – augalų nuotraukos.
Tropikų paviljonas. Kompaktiška palmė. Žemiau – tiesiog kaktusai 🙂
Ta proga prisiskynėm vaivorykštinių (oficialus pavadinimas) čili pipiriukų.
Tas pats tropikų paviljonas. Fone – ligoninė, kur Lukai koją švietė.
Sekmadienį pūtė smarkus vėjas, tad tai niaukėsi, tai giedrijosi, nedrįsom toli mint, patraukėm aplink miestą ir į botanikos sodą pasivaikščiot.
Gavom dovanų augalą, man labai pavadinimas patinka.
Dar gatvėj radom lempą.
Tai va, bardakėlis.
Visada sudėtingiausia sugalvot pavadinimą, ypač, kai naujienos nėr labai susijusios.
Štai čia žvejyba potvynio metu. Šį sykį visas paplūdimys nuklotas jūros dumblių salotom.
O čia – prabangiausias rajonas Adelaidėj. Tą dieną tai lijo, tai giedrijosi.
Debesys virš kalnų.
Tamsus dangus, vėjas ir truputis reklamos 🙂
Vieną dieną Luka sužinojo, kad Lauriaus dviratis dvigubai lengvesnis už jos. Laurius tuom džiaugiasi.
Kitą dieną degė kalvos.
Vakare mieste tvyrojo dūmai. Iš tikro tai specialūs kontroliuojami gaisrai. Vietomis nudegina, kad sausuoju metu neplistų tikri gaisrai.
Aišku po visko, pabaigai vaivorykštė.
Ir saulėtas parkas.
Čia visur auga vazoniniai augalai. Tie, kur Lietuvoje ant palangių, tie kur laiptinėse, visų prižiūrimi, tie patys auga čia kaip laukiniai, niekas jų neravi ir nelaisto, na kartais gal, ir veši jie sau puikiausiai.
tarkim alijošiai visokie ir kiti panašūs.
Arba kažkokie kitokie. (Labai šiandien didis įkvėpimas pagavęs rašyti apie nieką).
O kiemai pilni vazonų irgi. Tokį augaliuką ir aš auginau, kasmet sėkmingai žydėdavo. Turėtų jau tuoj vėl žydėt.
Na gi laiptinių gėlės! (Dešinėj, viršuj) Šitų irgi visas miestas pilnas.
Kadangi mūsų kieme saulės nedaug o ir ruduo, tai apsieisim be sodininkystės šįsyk.
