Londonas – Šanchajus. 800 km. Apie 11 val. laužant nugaras, trinant subines lėktuve.
Taip tai Kinija iš viršaus atrodo. o ankščiau, skrendant virš Rusijos glūdumų matėm sniegą ir rūkstančius fabrikų kaminėlius.
Lėktuve davė vakariečiams adaptuoto kiniško maisto ir rodė keletą filmų ir… pavyko net nusnūst 2 valandas! Kaip vėliau paaiškės – tai bus bene vienintelis miegas perskriejant pusę (na gerai, beveik) pasaulio.
Šanchajuje mus patikrino visaip, keletą kartų, pridėjo antspaudų, pildėm visokius popierėlius ir panašiai, tada pasitrynėm oro uoste kokias 3 valandas ir skridom toliau.
Jei skrisit pas mus – apsirūpinkit ipadais, filmais ir panašiai. Arba migdomaisiais.
Čia tokis tai įsivaizdinimas, kad Kinijoj buvom. Vienintelis įrodymas – lenta su hieroglifais. Mano batai ilsisi nuo kojų.