Nuotykiai aukštyn kojom
It was my birthday on Sunday. SO we decided to have BBQ on the roof. It was still raining in the hills, but the sun came in to the city.
Posing, of course!
Laurius is unhappy with the food mess on his shoe.
Also there were some children, soap bubbles, a cake with candles, vegetarian sausages, birthday songs in German and English. And of course – BBQ. An Australian style birthday.
City.
It gets dark and it gets cold. Still not summer.
Somewhere behind those buildings is the ocean.
There is a nice old house in the neighbourhood. It had a cozy balcony with old bird cages. I wanted to take a picture of it, but never thought that they’ll be gone so soon. Now the building is under reconstruction.
I got a box of my postcards, the free ones. It would be great to take a picture of them in official stands in public places.
As soon as I got to city with camera, the cards were gone, I found them in only one place.
So instead of them I took a picture of this window decoration.
Through the gates with lions you get into a different world.
It always smells like spices, tea, and it looks like they never have a day off.
Japanese cat meets us everywhere. At the counter.
In the shop windows.
You can get some healing glasses.
Or a cat with sun batteries.
Shop windows usually look like this – colourful. Sometimes I wonder, why it is called China Town, when there are lots of Japanese things.
Next to the China Town there is the Central Markets. Very busy on Friday nights.
And this is not an asian part of the city. I just wanted to show flowers in this nice balcony.
Meditacija per lietų pačiame miesto centre, atsisukus į šiaurę. Iš to daikto po skėčiu sklido muzika.
Daug žmonių į turgų tempiasi tokius vežimėlius pirkiniams susidėt.
Pasivaikščiojom po Šiaurinę Adelaidę (čia kaip koks Antakalnis ar Žvėrynas vietinis), truputi vietinės architektūros.
Daug kas primena Angliją.
Ta balta būdelė, spėjam, vėliau pristatytas tulikas. Bet nebūtinai.
Vietinė nykštukų pilaitė.
Sena sena parduotuvė čia buvus.
O vieną naktį…
Taigi, pagaliau prisiruošiau sudėt dar miesto. Senesnių pastatų. Kai pirmą kart pamačiau senų namų eilę, pavadinau vietiniu senamiesčiu. Tokia mintis pralinksmino australus. Vėliau, paaiškėjo, kad tikrai senų pastatų (žinoma, nepalyginsi su Europos senamiesčiais) reikia ieškoti Šiaurės Adelaidėj, bet apie tai vėliau.
Viktorijos laikus menančios detalės. Draugai architektai, kaip jos vadinamos?
Centre, mažai kas išlikę. Dabar šiame pastate – kažkoks savivaldybės skyrius.
Dalį miesto gadina iškabos ir reklamos. Bet šita, man patinka, nes sena, ne kokia rožinė plastikinė.
Senamiestis… Cha cha:)
Ir čia 🙂
Adelaidė dar vadinama bažnyčių miestu.
Na neveltui.
Nuostabus pastatas, reiktų kada gražiau įamžinti. Languose visokios popierinės merginos “nuvarvėjusiom” blakstienom.
Kavinių, parduotuvių gatvė. Vasarą – maloniame šešėlyje.
Kartais įsivaizduoju, kad Amerika atrodo panašiai.
Tiek tų vaizdų.
