Few more snippets from the life of birds.
Galah tree.
Not only pigeons may bee sweet.
Local crow is looking for something under the leaves.
Bronze-wing is just browsing.
Speedy wren sat down to rest for a half of a second.
Scarlet robin is planning it’s next hunt.
Young and grownup magpies.
Corella doesn’t understand what do you want from it.
And finally one more short movie 🙂
Author: laurius
Paukščiai žiemą
Australijoje žiema, bet dauguma paukščių net nemano niekur migruoti. Čia viskas atvirkščiai – žiemą jie peri ir užsiima kitais savo reikalais.
Šarkų kvartetas traukia giesmę.
Apsauginiai kritiškai viską įvertina…
…ir aiškiai išreikškia savo nuomonę apie nesumokėjusius už bilietus žiūrovus.
Manorina apsimeta žveju ir kažką bando iškrapštyti iš vandens.
O pažvejojusi skuba sukti lizdą.
Ne, čia ne sniegas ir ne ledas 🙂
Ta proga reikia išsiturkšti ir išsidžiovinti.
Žiemą Australijoje žydi medžiai, kurie pritraukia paukščius, apsimetančius bitėmis.
Dreves tai visas reikia patikrinti, maža kas jose gero gali būt.
Numetę lapus medžiai leidžia pamatyti žaliuosius slapukus.
Vakarais jie visi susirenka į vieną medį aptarti dienos nuotykių.
Karveliai, kaip visada – nepraleidžia progos pasimeilinti. Čia praktiškai mūsų augintiniai – atskrenda kasdien, patikrinti ar jau saulėgrąžos savo vietoj.
Kukabara irgi kartais aplanko mūsų kiemą. Tada kiti paukščiai sukelia paniką, bando ją išvyti, bet kukabarą tik juokas ima iš jų pasatangų.
Mažasis Vilis, nors ir atrodo nekaltai, bet kai reikia, sugeba šalin nuvyti ir didesnius už save priešus.
Jaunas karvelis kažko nepatenkintas.
Vištelei tai tik palesiot rūpi.
Šnabždesiai ir kita mistika
Vieną savaitgalį buvo gan šalta. Matėm moteriškių iki pusės mirkstančių vandenyje. Laurius nusprendė, kad tai kokie nors vaisingumo pratimai, nes vargu ar kas norėtų šiaip sau lįst į ledinį vandenį. Mistika kažkokia.
O tada išvažiavom iš miesto. Nukakom iki vadinamosios šnabždesių ar šnibždėjimo sienos. Na gerai, visa tai tik skamba baugiai. O vienintelis baugus dalykas – už tos sienos telkšo (koks žodis labiau tiktų kalbant apie vandenį) kažkur apie 4515000000 litrų vandens.
Taigi, užtvanka, vandens rezervuaras. Vynuogynams sausą vasarą laistyt, ko gero. Atsistojus prie sienos gali susišnekėt su žmogum esančiu kitame gale – už 140 metrų. Todėl toks ir pavadinimas. Puiki akustika, jokios mistikos. Tas žmogus raudona striuke kaip tik bando kaip siena veikia.
Užtankos viršum galima pasivaikščioti. Vienoj pusėj aukščio baimė.
Kitoj pusėj – kone lietuviškas ežeras.
Šariko medžioklė 2
Po to kai Šarikas gavo naują medžioklės įrangą, paukščių ir kitokių padarų nuotraukų vargu ar sumažės. Tačiau prieš rimtą medžioklę būtina perprasti kaip kas veikia, todėl kol kas vyksta tik treniruotės. Artimiausiu metu vargu ar pavyks pamatyti kažką retesnio, vis tos pačios papūgos, kirai, “maskės” ir kiti miesto gyventojai. Tik dabar arčiau, kokybiškiau ir kartais juokingiau.
Triukšmingoji manorina (Manorina melanocephala, aka. “maskė”), šį kartą užsiėmus savo reikalais.
Ilgasnapė kakadu (Cacatua tenuirostris) visu gražumu.
Margoji rozela (Platycercus eximius) maivosi.
Kaukėtoji pempė (Vanellus miles). Nesu tikras dėl lietuviško pavadinimo, bet manau mano vertimas teisingai apibūdina vaizdą.
Giedančiosios papūgėlės (Psephotus haematonotus) kaip visad ganosi. Viršuj patinėlis, apačioj patelė.
Ir dar kartą patinėlis, tik dabar jau susidomėjęs ne tik maistu, bet ir fotografu.
Australiškasis pelikanas (Pelecanus conspicillatus), bandantis atimti žuvį iš žvejų.
Šariko medžioklė
Australijoje buvo dar viena išeiginė – šį kartą karalienės gimtadienis. Karalienės nepažįstam, todėl gimtadienio nešventėm, tačiau buvo puiki proga išbandyti naują medžioklės įrangą.
Kirai, kaip ir katės – juos fotografuoti visada linksma.
Kiek retesnis egzempliorius – ibis.
Ibis buvo, ibio nėra.
Gulbių šį kartą stengėmės nesutikti.
Australiška šarka irgi kartais nori pasipuikuoti.
Kai kurie paukščiai kartais neapsisprendžia, ar jie labiau nori sprukti iš objektyvo,
ar vistik smalsiau yra, kas čia ką daro?
Lamos Australijoj auginamos kaip avys, tad čia nėra tikras medžioklės laimikis, bet vistiek linksma pažiūrėt į šį snukelį.
Žiemą prinoksta kažkas labai skanaus balandžiams, ir jie bando vaidinti labai lengvus paukštelius tūpdami ant pačių ploniausių šakų.
Besigananti rozela.
O jos draugė kažkokia pavargus.
Pagaliau šios medžioklės pasididžiavimas – drąsioji kukabara. Nežinau ar tai maskuojančios žalios spalvos apranga jos nenubaidė, ar šiaip pasisekė, bet ji visai mielai pozavo.
Ir vienaip…
…ir kitaip – tik pliaškink 🙂
O jei jau kažkas kažkur vyksta, tai monarina visada prisistato patikrint.
O patikrinus paskui nulėkė lizdo sukt – dabar jų poravimosi metas.
Ir pabaigai tikra medžioklė. Reikėjo pagauti nors ir dažną, bet labai jau vikrią vietinę kregždę ar kažka panašaus.
