Nuotykiai aukštyn kojom
Čia taip pagrindinė susisiekimo linija atrodo.
Pakeliui į Lauriaus darbą. Štai taip miestas atrodo.
O čia suveikė priešgaisrinė signalizacija. Sako taip dažnai būna. Kažkas prisvilina tosterį ir tada visą pastatą evakuoja.
Visi po evakuacijos grįžta darban.
Tuščios nuomojamos patalpos. Ten gale ne žaliuzės – tai vaizdas pro langą – kitas pastatas.
Štai kaip ta Adelaidė atrodo.
Yra ir senesnių pastatų. Tiek šiandienai.
Melburnas – Adelaidė. 800km. 1,5 val. lėktuve.
Australija iš aukščiau.
Truputis kalnų.
Tos apvalios balos visokių spalvų buvo – matėm net ruuužavą.
Adelaidės centras ten matosi. Čia kažkur parke turėtų būt botanikos sodas, kino teatras po dangum ir panašiai.
Oro uostas – lova. Iki 10km mašina. Laiko nuovoką pametėm. Dar kažkaip ištempėm 4 val. ir nuėjom miegot apie 22.00. Lauriui susipynė laiko juostos, tai 4-ą ryto atsikėlė. Lukai su miegu sekėsi geriau, bet dar pora dienų grindys siūbavo.
Melburne
Manau toks pavadinimas tiks. Nes didžiąją kelio dalį buvom virš vandenyno, lėktuvas truputį siūbavo.
Šanchajus – Melburnas 9200km, 11 val.
Po pirmo skrydžio tenorėjosi į lovą, bet ką jau čia… Salono viduryje iš lubų išlindo seni kineskopiniai televizoriai ir visą kelią rodė kinų ir indų filmus. Vienas jų buvo kažkas tokio kaip „seksas ir miestas” tik dukart ilgesnis, indiškas, nors ir šiuolaikiškas – kaip ir priklauso su dainom ir šokiais.
Po truputį ekranai ėmė keisti spalvas. Pabaigoje rodant žemėlapius vanduo jau buvo tapęs ryškiai rožiniu. Žmonių veidai virto žaliais. smagu buvo matyt žavias indų moteris pažaliavusias. Prieš leidžiantis visi darėm mankštą.
Galiausiai nusileidom Melburne, kur mus kelis sykius patikrino su šuniukais, ar nesivežam saliamių, skilandžių ar raugintų agurkėlių.
Kokie įkvepiantys medžiai!
Apie 6 valandos oro uoste. Stebėjom vietinį gyvenimą. Veža 2 lagaminus. Labai rimtas užsiėmimas.
O čia padarus krovė. Vienus iškėlė, kitus pakrovė lėktuvan. Naminiai gyvūnai skraido bagažo klase.
Luka pjausto suši oro uoste plastikiniu peiliu…
sanchajus
Londonas – Šanchajus. 800 km. Apie 11 val. laužant nugaras, trinant subines lėktuve.
Taip tai Kinija iš viršaus atrodo. o ankščiau, skrendant virš Rusijos glūdumų matėm sniegą ir rūkstančius fabrikų kaminėlius.
Lėktuve davė vakariečiams adaptuoto kiniško maisto ir rodė keletą filmų ir… pavyko net nusnūst 2 valandas! Kaip vėliau paaiškės – tai bus bene vienintelis miegas perskriejant pusę (na gerai, beveik) pasaulio.
Šanchajuje mus patikrino visaip, keletą kartų, pridėjo antspaudų, pildėm visokius popierėlius ir panašiai, tada pasitrynėm oro uoste kokias 3 valandas ir skridom toliau.
Jei skrisit pas mus – apsirūpinkit ipadais, filmais ir panašiai. Arba migdomaisiais.
Čia tokis tai įsivaizdinimas, kad Kinijoj buvom. Vienintelis įrodymas – lenta su hieroglifais. Mano batai ilsisi nuo kojų.
Londonas
