Paskutinę Velykinių atostogų dieną nusprendėm labai toli nevažiuoti, bet pasidairyti po Adelaidės apylinkes, o tiksliau po Adelaidės kalvas.
[cetsEmbedGmap src=http://maps.google.com/maps?f=d&source=s_d&saddr=Trasa+Adelaide+Piet%C5%B3+Australija,+Australija&daddr=Belair,+South+Australia,+Australia+to:Upper+Sturt,+South+Australia,+Australia+to:Mount+Lofty,+Cleland,+South+Australia,+Australia+to:Cherryville,+South+Australia,+Australia+to:Castambul,+South+Australia,+Australia+to:Williamstown,+South+Australia,+Australia+to:Gawler,+South+Australia,+Australia+to:One+Tree+Hill,+South+Australia,+Australia+to:Adelaid%C4%97,+Piet%C5%B3+Australija,+Australija&hl=lt&geocode=FRMI6_0dF95CCCk_sybFxzW3ajFAxo5iVDYDBA%3BFdL56f0dEDNDCCnBlglAps2wajFgqY5iVDYDBQ%3BFQOL6f0d_PZDCCljMfchfM2wajFgw45iVDYDBQ%3BFVsy6v0d4GRECCn9iyxvwsywajE1EV5D90vNCQ%3BFcRI6_0dPGVFCCl1gJi3T7WwajHAq45iVDYDBQ%3BFSnu6_0duTJFCCnV_jVVqUu3ajFQq45iVDYDBQ%3BFUv27v0dj0xHCCnxmWGxK1q3ajFg3I5iVDYDBA%3BFYwN8P0d1SRFCClLsItlw_-5ajGAsI5iVDYDBQ%3BFYc77v0ds2pFCCmVXF2NoVW3ajGwu45iVDYDBQ%3BFRMI6_0dF95CCCk_sybFxzW3ajFAxo5iVDYDBA&mra=ls&sll=-34.81039,138.745365&sspn=0.773485,1.454315&ie=UTF8&t=h&ll=-34.811548,138.740845&spn=0.90201,1.645203&z=9&output=embed width=600 height=400 marginwidth=0 marginheight=0 frameborder=0 scrolling=no]
Trečios dienos maršrutas.
Ryte buvom energingi ir nusprendėm, kad kiek čia galima važinėt – reikia šiek tiek prasimankštinti, tad dieną pradėjom pasivaikščiojimu Mount Lofty botanikos sode.
Rudenėjanti gamta (taip – ruduo pas mus ateina tada, kai į Europą ateina pavasaris 🙂 )
Tuo tarpu parke pasivaikščiojimas nėra labai lengvas – takeliai čia vingiuoja gan stačiom įkalnėm ir nuokalnėm.
Driežai gaudo saulės spindulius – reikia juk prieš žiemą šiluma pasidžiaugt.
O kukabara kaip visada – kvatoja.
Kukabarai nuskridus kiek toliau, galima pamatyti mažesnius paukštukus. Baisu juk – išjuoks, o žiūrėk dar ir sumedžiot sumąstys.
Pušys čia savotiškos, labai panorėjus ir pasistengus galima ir peruka kokį pasidaryt.
Šis vaizdelis šiek tiek primena laikus, kuomet žeme dinozaurai vaikščiojo.
Dar viena įkalnė. Gaila, kad nutraukoje statumą įžiūrėt sunku…
… tačiau panaudojus improvizuotą gulsčiuką (tiksliau stovuką) gal kiek taps aiškiau.
Ten apačioje mes buvom, paskui teko ropštis atgal prie mašinos.
Netoli botanikos sodo yra apžvalgos aikštelė, iš kurios visa Adelaidė matos. Maždaug nuotraukos viduryje mūsų centras su „dangoraižiais”. Tolumoje vandenynas.
Pasivaikščioję, toliau važiavom siaurais kalnų keliukais. Žinoma rinkomės kelius, kurie žemėlapyje pavadinti „pravažiuojamais” arba kur ant sankryžos rasdavom ženklą „ilgoms transporto priemonėms – ne”.
Viename tokių posūkių sutikom priešais važiuojantį policijos visureigį, tai akimirką buvo nelabai jauku – ir ne dėl to, kad tai buvo policija 🙂
Dar kalnuose galima įsigyti vaisių. Tiesa pardavėjo čia nerasi. Padėti maišai su obuoliais ir kriaušėm, pakabinta dėžutė pinigams – įmeti pinigų, pasiimi ko nori, ir važiuoji toliau.
Dar truputis rudens…
Šio pasivažinėjimo metu pagaliau pavyko pamatyti kengūras ne kažkokiam parke, o laisvai besiganančias po apleistą sodybą.
„Ko nori?”
Ir kaip gi be vynuogynų, juk Australija, o ypač Pietų Australija yra viena didžiausių vyno gamintojų.