Pikti ir nepikti paukščiai

Jau kažkada pasakojoma paie šituos pikčiurnas. Jie lenda prie visų paukščių, rėkia ant žmonių ir šunų. Vieną dieną parke stebėjom kaip jie papūga užpuolė. Papūga sau vaikštinėjo po medžiu ir atrodė, kad negali skrist, nes tie pristojo, o ji tik bėgo šalin. Tada atskrido šarka. Papūgai pasirodė nejauku ir išskrido. Tuomet, šitie pikčiurnos puolė šarką. Šarka irgi buvo nuvyta tolyn. Beje, šarkos irgi kiek piktos. Lesinom balandžius. staiga visi išsilakstė. Ko gero dėl to, kad labai staiga šarka nusileido. Tai ji vaikščiojo, nelesė, bet ir balandžius vaikė.

Štai čia pikčiurna manorina pasipūtus bando engti karvelį.

Jauniklis, ko gero iškritęs ar jau išskridęs iš lizdo. Sakyčiau buvo išsigandęs, bet tuo pačiu ir baisiai pyko.

Piktas vaikas.

Pati šarka. Stambios varnos didumo paukštis. Irgi piktas būtų, jei ne jo graži giesmė.

Graži ir išdidi.

Anksčiau esam padarę klaidą ir pavadinę šituos baltosiom kakadu, nors gal lietuviškai taip ir vadinasi? Čia šitas paukštis.
Vieną dieną sutikom ir tokią kakadu. Neturėjom tik fotoaparato. O paukštis koks didelis!

O čia rausvos fainos 🙂

Menas ir gatvės

Keletas kadrų iš vietinių veikėjų Dennis Ropar ir  Dan Withey parodos ir pora iš gatvių.

 

Šita paroda vyko tokioj galerijoj – bare. Pirmam aukšte restoranėlis, antram baras ir paveikslai, trečiam, na tai tiesiog dar vienas baras ant stogo.

Man patiko sukabinimas darbų.

O už grotų – mašinų stovėjimo aikštelė, kraupoka šiaip 🙂

O čia vienu aukštu žemiau nei tie kareiviai ir kaliniai.

Piknikas ant stogo

Paskutinėm šiltom rudens dienom piknikavom visur – prie jūros, parke ir ant stogo.

Apačioj vyko turgelis su gyva muzika, dėdės doors’ų dainas grojo. Su kaimynais susitempėm naminių sušių, alaus ir kitų gėrybių ir pasidžiaugėm sekmadieniu.

Po dviejų savaičių gausim (tikiuosi) nuotraukas.

O čia vaizdas iš mūsų laiptinės balkono.

Čia taipogi. Nuotraukos centre – aukščiausias Adelaidės pastatas. Truputį dešiniau – ir stogas ant kurio sėdėjom. Bent jau teoriškai. Ko gero slepiasi už to namuko.