Antrą mini atostogų dieną pasikeitėm mašiną (taip jau būna, kai rezervuoji paskutinę minutę. Iš tikro pasikeitėm į kitą tokią pačią) ir patraukėm link kalnų. Palyginus, kad ir su Tatrais – juokingi šitie kalnai, tad juos kalvom vadina.
[cetsEmbedGmap src=http://maps.google.com/maps?f=d&source=s_d&saddr=Trasa+Adelaide+Piet%C5%B3+Australija,+Australija&daddr=-34.85822,138.78663+to:Birdwood,+South+Australia,+Australia+to:Mannum,+South+Australia,+Australia+to:-34.9355942,139.3403538+to:Wellington+Rd+to:Strathalbyn,+South+Australia,+Australia+to:Adelaid%C4%97,+Piet%C5%B3+Australija,+Australija&hl=lt&geocode=FRMI6_0dF95CCCk_sybFxzW3ajFAxo5iVDYDBA%3BFRQb7P0dRrdFCCmr1VCb-ku3ajGCUqjtjqy7Ug%3BFbau7P0d9EdICCnheA1P9Vy3ajGwqY5iVDYDBQ%3BFbM_6_0d3rlNCCmTa_-wZdW5ajGw-45iVDYDBQ%3BFdbs6v0dQSpOCCmBbJrixXi3ajEBW08DWDYDEw%3BFXD95P0drPdOCA%3BFQX-5f0dbExHCCkDhRs9pCe3ajHAwY5iVDYDBA%3BFRMI6_0dF95CCCk_sybFxzW3ajFAxo5iVDYDBA&mra=pr&via=1,4&sll=-35.055856,138.949585&sspn=0.771175,1.454315&ie=UTF8&t=h&ll=-35.054732,138.949585&spn=0.89934,1.645203&z=9&output=embed width=600 height=400 marginwidth=0 marginheight=0 frameborder=0 scrolling=no]
Antros dienos maršrutas.
Pravažiavę prabangius namukus ant kalvų šlaito įsukom į vingiuojantį ir gan statų kelią palei upelį. Čia kaip ir Adelaidėj – visi menkiausi upeliukai ženklais pažymėti, tik kitaip nei mieste – upelis gan gyvas. Tuo tarpu mieste upeliai – maži betoniniai grioveliai, kol kas neteko matyt vandens juose. Taip pat ir kiekvienas tiltas pažymėtas, ant kai kurių net pastatymo data paminėta. Taip jau yra, kai tų upelių ne tiek daug, tenka džiaugtis tuo, ką turi.
Upelis maždaug Vilnelės platumo, tik vietomis ne toks sraunus. Keista, bet nematėm nei vienos baidarės ar kanojos. Nepopuliaru, matyt.
Stabtelėjom kalnų miestelio degalinėj, tokioj senoj ir pavargusioj, pora šuniukų išlindo pažiūrėt. Šalia būta didelės degalinės, bet panašu, kad sudegė. Kalnų miesteliai visi nedideli, tvarkingi, jei važiuodamas per kalnus gali prisimint kokią Kretą, tai vos įsukus į kokį kaimą ar mažą gyvenvietę, viskas labiau primena kokią Vokietiją. Žodžiu, vištos po kelią nelaksto.
Kirtę kalvas sustojom pietų kažkokioje apžvalgos aikštelėje. Be mūsų ten dar stovėjo kemperiukas, matėm viduj žmonių, bet jie mūsų bijoj ir nelindo lauk. Mūsų kelioninis dramblys pozuoja horizonto fone.
Kalvos į kitą pusę ne tokios stačios ir labiau atviros, tiesiog laukai primėtyti didelių akmenų. Apačioje privažiavome Mannum miestelį. Jo pradžioje mus pasitiko daugybė nykių skardinių pastatų, kažkokių sandėlių, tvorų ir nedidukė degalinė kaip iš filmų apie Amerikos glūdumą. Čia lankėsi vietiniai su aprūdijusiom senom didelėm mašinom. Dar degalinėj galėjai įsigyt taikinį, seifą šautuvui ir panašių dalykų. Mūsų kelionių biblija šį miestą pavadino vaizdingu. „Na tarkim” – pagalvojom ir patraukėm toliau.
Už kelių posūkių miestelis tapo panašesnis į aprašytą knygoje. Tą dieną vyko kažkokių senų mašinų suvažiavimas, tad visa pagrindinė gatvė užstatyta automobiliais, kavinės pilnos žmonių.
Dalis pastatų pakankamai seni (kaip Australijai, žinoma), žodžiu, senamiestis.
O štai ir mašinos. Tik ne iš to kampo nufotografavau – man už nugaros – ilgiausia Australijos upė.
Apskritai, čia populiaru senos mašinos ir jų mylėtojų susitikimai.
Balkonas antrame aukšte ir vėlgi prabangūs namukai ant šlaito. Kaip supratom – čia kurortas su upe. Visi džiaugiasi vandeniu.
Per upę kėlėmės nedideliu trosų traukiamu keltu (jame tilpo 9 mašinos, priekaba su valtim ir keli dviračiai).
Vakarėjant pravažiavom vietines Rumšiškes, nutarėm užsukt kitą sykį, kai turėsim daugiau laiko.
Nenustebčiau, jei šitie automobiliai dar važiuotų.
Tada vėl kėlėmės kitu keltu atgal, važiavom per vynuogynus, bet kadangi sutemos ateina baisiai greitai – daugiau fotoaparato nebetraukėm. Paupy miesteliuose vyko visokių renginių, bet visi baigiasi vakarėjant, apie penktą valandą visi išsiskirsto. Matyt tuomet išlenda uodai…
