Gyvenimas ant jūros kranto arba kurorto realijos

01

Šitoks vaizdas pro langą mus džiugino porą metų, bet ne dėl jo pamėgotm St.Kildos rajoną.

Kaip kažkas sakė, lietuviai jaučia ypatingą nostalgiją jūrai, todėl pasitaikius progai daugelis negali atsispirt galimybei bent kurį laiką pagyvent pajūry. Galbūt todėl čia mūsų, gan šviežiai susirinkusių lietuvių pažinojom kokius 10. Vienas kitas nubyrėjo, galbūt vienas kitas atsikraustė, tik mums dar neteko sutikt.

03

Vasarą per karščius ėjom nardyt, čia pat įlankoj.

04 05

Na ne taip įspūdinga kaip prie rifo, bet vistiek malonu.

06

Skiriu šitą nuotrauką Akvilei, kuri išsikraustė į kitą Australijos galą 🙂 Parkas ir vyno ir geriausių pirmadieninių vakarėlių baras.

07

Džiaugiuosi, kad nufotografavom šitą langą, nes jau perpaišė kitus maistus.

08

Jau gal pasakojau apie pyragėlių ir ledų gatvę. Laurius vaidina turistą, nes tie tiesiog prilimpa prie langų.

09

Laurius įsivėlė į paukščių surašymą ir kas mėnesį eidavo rajono paukščių skaičiuot. Tada ir sužinojo apie šį lizdą. Kuomet išsirito paukščiukai aplink medį pradėjo būriuotis vis daugiau žmonių ir kiek užsukdavom pažiūrėt kaip mažieji paaugo, visada ką nors sutikdavom.

Tawny Frogmouth

Peri vaikus pelėda. Na gerai, čia ne pelėda, čia varliaburninis! (nemeluoju dėl pavadinimo).

Tawny Frogmouth

Tas daiktas dešinėj – vietinių gamtininkų įkelta kamera.

Tawny Frogmouth

Mažas varliaburnis.

Tawny Frogmouth

Ir baisiai piktas.

Tawny Frogmouth

Šie paukštokai jau buvo tapę rajono įžymybe. O kai jau pradėjo mokintis skraidyt, žmonių susirinkdavo kone minios. Tik reikdavo sulaukt sutemų. Kol galų gale vieną dieną jų nebeliko. Išskrido. Šiaip jie naktiniai paukščiai ir dieną gali rast snaudžiančius, bet gi surask tu man tokį, kai jis šaka apsimeta.

16

Turbūt pasakojau apie tai, kad mus vis gaisrinės iš lovos verčia. Vieną vakarą grįžom namo, įsitaisėm ant sofos, o lauke visur kaukia, viena paskui kitą. Pasižiūrim pro langą – dūmai. Vakaro būta šilto, triukšmas didelis, negi miegosi, išėjom paspoksot. Kaip kokie keli šimtai kitų vietinių.

17

Degė legendinė St.Kildos kavinė. Dar su mama ten sėdėjom.

18

O nauji metai ten atrodė taip.

19

Šita nuotrauka kažkaip panašesnė į tą naujametinę nei į gaisrą.

20

O paskui vėjas dar labiau sustiprėjo ir rajonas paskendo dūmuose.

21

Atrodo kaip kokios riaušės. Prie jūros sutikom draugus, nieks negalėjo per dūmus namie sėdėt.

22 23

Žodžiu jie gesino gesino, bet stiprus vėjas, sausra ir senas medinis namas… Na patys matot.

24

Ne kažką. Gesino ir kitą dieną. O dar kitą dieną visus likučius nugriovė ir išvežė. O dar po kelių savaičių ten pastatė laikiną stiklo palapinę įtemptu tento stogu. Vieną dieną taip ėmė ir pastatė.

25

Rajone daug tokių sraigių radom.

26

Tuo tarpu vandenyje…

27

Mūsų name tuo tarpu vyko vestuvės. Vestuvininkai atvažiavo pasiimt nuotakos.

28

Su šokiais ir dainom.

29

Baisiai norėjom nuotaką pamatyt, gal ir ji būtų su kokiais elfiškais, oi, t.y. tradiciniais britiškais aprėdais, bet nesulaukėm.

30 31

Tai va toks tas kurortinis gyvenimas.

Vieną dieną

01

Viena draugė kartą paklausė, ką gi veikiu per dienas, kaip mano diena atrodo. Koks smagus klausimas, pamaniau, reik imt ir sudokumentuot savo dieną. Kadangi to niekad nedarius tai viskas taip šleiva kreiva. Dublis nr. 1. Karšta vasaros diena.

02

Pusryčiam švieži mangai balkone. Tuo metu Lietuvoje siautėjo žiema, tad vaizdas dar labiau idiliškas. Visi mes mėgstam truputį pasigirt ir pasimaivyt. Nežinau kada dar gyvensim tokiuose apartamentuose, tad reik pasidžiaugt.

03

Paskui sėdau prie darbų, nekokia nuotrauka, bet na galit įsivaizduot. Sakau, pirmas blynas toks prikepęs (dabar noriu blynų).

04

Ir kažkuriuo metu kelionė dviračiu per rajoną. Man rods, turėjau susitikimą su Rebecca, kuri leidžia Espresso tales. (Kažkas sakydavo, kad jei jau rodosi, tai reik žegnotis.)

05

Kelias per rajoną.

06

Šituos nufotografavau, nes kažkaip smagiai atrodė. Tom dienom kažkas degė netoli Melburno, todėl miestą dengė dūmai, ypač vakare gražu (žr. kitas nuotraukas).

07

Kai stabtelėjau prie ežero nufotografuot miesto šitos iškart suplaukė patikrint.

08

Čia jau pakeliui į miestą. Kadangi rūko-smogo būta neeilinio tiesiog turėjau stabtelt dar sykį.

09 10

Nesuprantu, kur dingo diena. Nulėkėm su draugais pasiklausyt koncerto.

11

Australijos vietinių dainos užsigrojant vargonais ir saksofonais.

Kažkaip nelabai man čia pavyko kažką papasakot, tai kitą dieną ėmiausi šios minties ir vėl.

21

Klaikiai karšta diena pasitaikė. Supakavau atvirukus ir kitus dalykus.

22

Suruošiau visas siuntas. Į paštą einu kokius 3k per savaitę, tai jau visus pašte pažįstam 🙂

23

Na papaišiau, paeskizavau.

25

Ir vėl dviračiu į miestą.

26

Per miestą.

27

Ne nu, karšta, teko sustot atsigert. Australijoj gali vandens bet kur paprašyt, jie nesispyriodami duoda. Blyn, na ir vėl visa istorija kažkokia nelimpanti.

28

Išvežiojus visas atvirutes parduotuvėms myniau atgal. Nedažnai būnu šiam miesto gale, tai pakeliui pasifotografavau.

29

30

Kad jau tam miesto gale susibėgom su drauge mėgstamiausioj kavinėj.

31

Ir vėl ant dviračio, per kinų kvartalą…

32

…žalia alėja namo. Ne, nu man reik pasistengt dar ir kitą syk kur kas įdomiau dieną aprašyt, nes dabar tikrai atrodo, kad per dienas tik važinėju :D:D:D O gal ir visai neblogas įvaizdis. Šiandien vėl važiuosiu šiuo keliu, tik lapai jau nukritę, vaizdas kur kas labiau melancholiškas…

Weribee

1

IMG_0215

Vieną karštą vasaros dieną nulėkėm į Weribee apylinkes, susiradom taką ir išėjom. Kelias labai smagiai įvairus, nuo miškų ir lygumų iki…

IMG_0220

Perėjų palei upelį uolomis.

IMG_0232 IMG_0234

Po gero pasivaikščiojimo tikrai norėjosi išsimaudyti upelyje.

IMG_0240 IMG_0246 IMG_5627

Chebrikė.

IMG_5765 IMG_5767

Miškai

DSC_0418

Šį sykį apie miškus. Kai kurios nuotraukos tokio senumo, kad imu abejot ar nebūsiu įkėlus anksčiau, bet keliu ir atsikrautau visiem laikam. Nes reik pasidaryt vietos naujiem nuotykiam, ir folderis „sukelt į blogą” priekaištingai vis žiūri nesukeltų nuotraukų, nepapasakotų istorijų akutėm.

IMG_8709

 

Australiškos dinozaurų laikų džiunglės. Tie papartmedžiai paauga metrą per 100 metų.

IMG_3384

 

Kažkada pasakojom kaip kažkada ėjom paukščio lyro ieškot. Čia. Tai dar pora nuotraukų iš tų miškų.

Superb Lyrebird

Superb Lyrebird

IMG_3391 IMG_3427

Ir paties paukščio giesmelę pavyko įrašyt:

httpv://www.youtube.com/watch?v=CC21uuIrUQk&feature=youtu.be

IMG_3614

O čia kiek kitoks miškas, pušynai kaip Lietuvoj. Ieškojom grybų, bet niekšai lenkai išrinko.

IMG_3616 IMG_3624  IMG_9340

Čia vėlgi iš Dandenongs kalvų prie miesto.

IMG_9388 IMG_9394 IMG_9407 IMG_9410

Turbūt nuodinga uogytė.

IMG_3701

Australijoj irgi būna ruduo.

IMG_3702 IMG_3704 IMG_3705

Tik jis ištinka atvežtinius medžius, australiškiems tai nė motais.

IMG_9449

Čios paskutinės 3 foto ne iš miškų, o pelkių irgi netoli Melburno – nuo kalno pakeliui matyti miestas.

IMG_9485

Taigi, krabai, kurie pasislepia prisiartinus.

IMG_9601

Ir raudona žemė. Tiek.

Visos upės teka į alaus muziejų

Taigi, kažkas kadaise skundėsi, kad mažai čia ką berašom, tai va vis keliu keliu, kone porą metų kauptus įspūdžius.

IMG_9475

Pernai buvo palėkę iki tokio kaimo Ečiuka vadinamo (Echuca). Apylinkėse pasiplaukiojom kanalais upeliais.

IMG_9503

Nukepiau tada kojas ant saulės belekaip. Išsitepiau kremu, bet nelabai atsakingai 😀

IMG_9511

Raganosis vienaragis.

IMG_9519

Upės čia tokios keistai neskaidriai rudos. Laimė – be krokodilų.

IMG_9714

Kaip man patinka šita karvių veislė – kaukolinės.

IMG_9718IMG_9719 IMG_9720

Užsukom į alaus skardinių muziejų skambiu pavadinimu „Didydis alaus skladukas” (teisinga būtų vadint sandėliu, bet skladukas, smagiau skamba šiuo atveju). Atkreipkit dėmesį į valstijų apibūdinimus ant numerių. Kažkada Viktorijos valstija buvo vadinama sodų valstija, bet atėjo baisi sausra, tai dabar beliko „place to be” (vieta būti)…

IMG_9725

Žodžių ir (kūno dalių) žaismas.

IMG_9729

Kairėje – kažkoks agregatas, žemės ūkio padargas itin estetišku logotipu.
Dešinėje – sena spintelė padekupažinta iškarpa iš žurnalo. Jei kas norit pasigamint tokį besisūpuojantį paukštį – rašykit, atsiųsiu didesnę nuotrauką.

IMG_9730

Taigi, alaus sandėliukas, vieno žmogaus kolekcija. Šeimininkas primygtinai reikalavo mus nufotografuoti. Be alaus skardinių dar buvo daug visokių senienų.

IMG_9734

Žmogus dalyvauja visokiose alaus skardinių rinkėjų konferencijose ir renka ne pavienes, o kolekcijomis. Būta ir su žvėrim ir su miestais ir dar kitokių. Toks charizmatiškas barzdyla šeimininkas, pripasakojo visokių istorijų, linksmino visus lankytojus. Jei skardinę pirkdavo – alų išgerdavo. Jei mainydavosi, o mainydavosi tuščiomis – alų irgi išgerdavo. Taip išeina, sako, kad tiek kiek skardinių lentynose, tiek ir alaus pats išgėriau… Ir kiekvieno daikto istoriją pamena. Jei norėtumėt pasimainyt ar šiaip nusiųst skardinę – patartina pradurt dugne skylę ir alų pro ją išpilt, nesugadinant viršaus.

IMG_9740

IMG_9741

Ypatingai smagios japoniškos skardinukės.

IMG_9747

Bet geriausi eksponatai – kolekcija su merginom. Pagal madas galima atspėti dešimtmetį. Man ypač patik jų aprašymai. Penny at noon. Pat so lonely. (Penė po pietų. Pat tokia vieniša).IMG_9748 IMG_9749

IMG_9751 IMG_9752 IMG_9753

Galų gale atėjo metas, kuomet visi pradėjo kalbėt apie lyčių lygybę ir kad reik skardinių, kurias pirktų moterys. Deja, kažkodėl jų puošt žavingais vyrukais nieks nepanoro, tuom ir baigėsi skardinių su damom gamyba…

IMG_9758

Viena iš 6 rečiausių skardinių. Šeimininkas leido viską fotografuot ir sakė siųst turistus pas jį.

IMG_9761 IMG_9763

Galiausiai – Echuca. Miestelis, kuriame filmuotas serialas „Visos upės teka”. Aš tokio nrs tu ką nepamenu, bet sako savo laiku buvo labai populiarus. Gal prisiminsit kas:

httpv://www.youtube.com/watch?v=vjVIh7mdg6c

IMG_9766

KAžkaip visai nenufotografavom laivelių, kurie būtent seriale ir plaukiojo. Tik keletą istorinių namukų. Tai tiek šiandieną, labanakt.