Delfinų kruizas

Medūzos Port Adelaidėje, upėje. Sako, jos nenuodingos ir vėliau jų būna dar daugiau. Pasaka kažkokia.

Už kelis dolerius nusipirkom bilietą į kruizą upe. Tiksliau būtų – ilga įlanka.

Uoste nekeista matyti visokius industrinius pastatus. Bet gi visos kelionės metu pro juos ir teplaukėm. Gidas per garsiakalbį pasakojo apie fabrikus ir panašius dalykus.

O štai ir patys delfinai, dėl kurių plaukėm! Nors gali rinktis – ar stebėt delfinus, ar tiesiog pietauti laive.

O šiaip krantai tokie.

Po šimts, nebepamenu, ką ten gamino ir kada.

O va čia stato povandeninį laivą.

Tiesa, be fabrikų ir sandėlių dar gali sutikti vandens paukščių.

Šita krantinė praminta nelaimingąja, nes buvo pamėgta savižudžių. Kaip nuskęsti tokiam sūriam vandeny ir dar beveik vidury miesto?

Istorinė Port Adelaidės dalis.

Pelekai išlydi išplaukiant ir pasitinka sugrįžtant.

🙂

Man patinka tos šokėjos nuotraukoje žvilgsnis.

Popietės pogulis ar kažkas tokio.

Port Adelaidė (naktis)

O vakare miestas dar labiau ištuštėjo. Nuvažiavom pažiūrėt video projekcijų.

Kažkokie vaikai suvaidino nedidelę scenelę, kol jų tėvai kavą gėrė.

Švyturys.

Žmonių vis mažėjo. Man rods mūsų gan ramioj gatvėj paprastą dieną daugiau žmonių sėdi kavinėse. Kol galų gale viskas baigėsi…

Port Adelaidė (diena)

Port Adelaidė – istorinis rajonas nutolęs nuo centro kokius 10km. Anksčiau teko pro čia važiuoti, beveik vaiduoklių miestas – nė gyvos dvasios. Todėl, kai savaitgalį vyko uosto festivalis ir susirinko truputis žmonių, vietiniai tai apibūdino kaip itin judrų ir gyvą renginį.

Iš tiesų, čia vos kelios gatvelės su senais namais, pora kavinių ir gal tiek pat galerijų – suvenyrų parduotuvių. O ar labai judrus festivalis – spręskite patys.

Minios žmonių. Bet iš tikro labai gražu ir jauku. Seno uosto dvasia.

Papietavom ant suoliuko stebėdami laivus…

…delfinus…

… ir pakeliamą tiltą.