Naracoorte vėl

Pastaruoju metu mum žiauriai sekasi kempingauti… Apskritai, Australijoj arba šalta arba karšta, normaliai nelabai ir būna. Taigi, tą naktį lijo ir dar be to tapo klaikiai šalta, tad apsistojom vietiniam viešbutuke Naracoorte kaime. Tam, kur nuotraukoj antram plane. Kai su Reda važiavom, čia pat buvom sustoję kavos. Tai va virš to bariuko ir lošimo automatų įsikūręs ir hotelis. Australijoj vis kitaip – hotel yra pigiau ir prasčiau už motel.

Sunku ryte buvo patikėt šiuo ženklu, bet visgi čia jau pietų Australija ir toliau nuo kranto, tad vasarą būna tikrai karšta.

(Užrašas ženkle: Vaikai ir gyvūnai miršta karštose mašinose).

Bet vieta buvo verta nakvynės ir ilgenio apsilankymo. Aplankėm dieną pelkes Bool lagoon. Nuotraukoj – garniai medžioja.

Sutikom pažįstamų ir ne visai paukščių ir žvėrių. Pelkėse dar per šalta, tad nebuvo uodų, o paukščiai, varlės, žiogai ir velniai žino kas kėlė beprotišką triukšmą, bet labai smagų.

Rapsai!

Dabar viskas žaliuoja, tad kalvelės priminė Windows darbastalį ar kaip ten jis t.y. desktop’ą.

O čia australiškos šarkinės žąsys medyje. Čia įprasta prie juodai baltai margintų paukščių pavadinimo pridėt žodį šarkinis. Šarkinė žąsis, šarkinis vieversys (čia tas paukštukas su problemom, dažnai stebim kaip jis atakuoja tamsintus langus ir kitokiu atspindinčius paviršius. Prie sankryžos netoliese kaip tik toks gyvena, tad užsidegus raudnai šviesai, jis prisistato ir pyksta savo atspindžio mašinų languose.).

O žąsys gan baikščios, bet gai stebėt i būdelės. Jos gagena ir loja.

Taigi, sveiki atvykę į Pietų Australiją! Kaimenlio prekybos centre gali nusipirkt visko, ko reikia alaus gamybai.

Vakare ėjom į ekskursiją po šikšnosparnių olas, tačiau, kai pasirodė patys padarėliai , buvo jau per tamsu fotografuoti.

 

Miglos

Pabudom naktį, prireikė taip sakant. Išlendam lauk, lauke šlapia šlapia, pažeme rūkas, iki kelių, ne, dar daugiau, cikados žiogai vis dar rėkia, kažkas rūke klykia, pilnatis šviečia, galėtum kone knygą skaityt, toli toli žąsys loja, lyg žmonės kalbėtų, tik žmonių aplink nėra, o žolė šlapia, kojinių sušlapt nesinori, tad išėjom basikom, traukėm fotoaparatą ir medžiojom rūką ir žvaigždes, o kojos pamėlo nuo šalčio, tiesą sakant, tik spėju, kad pamėlo, tamsu gi buvo ir šiaip mėnesienoj viskas mėlyna, o paskui taip gerai miegojosi, kol ryte šarkos neužgiedojo.

Pilnaties naktis, pusė 5.

Šitos pašvaistės plika akim nematėm, gal kieno aurą aparatas užfiksavo ar kokia pelkių sielą, o gal lėtai čia rytas sliūkino.

O paskui atėjo rytas, gaiviai vėsus ir šlapias, uodų pilna veranda palapinės, bet uodai nekando, visgi dar per šalta, gurkšnojom arbatą…

…ant pasaulio krašto.

Tose pelkėse visą naktį kažkas rėkė klykė, vištos, garniai ir visi kiti ir varlės imitavo motorines valtis.

O kol bagažinėj ieškojau pusryčių, o Laurius rinko palapinės kuoliukus per tris minutes, greičiau už mus, rūkas susirinko daiktus ir iškeliavo per pievas…

Pusryčiam buvo sūrelis iš reklamos, kurią dar vaikystėj per kabelinę rodydavo.