Bangų gaudymas 2

Taip jau išeina, kad antras iš eilės pasakojimas – apie bangų gaudymą. Tik šį sykį  – su įrodymais.
Atvažiavom kiek per anksti, kuomet didelės lentos buvo užimtos, tad padarėm klaidą ir beveik porą valandų vargom su mažom lentutėm, ant kurių net atsigult sunku ir nuo kurių bangos ištaško taip sėkmingai, kad beveik jauti smėlį tarpudančiuose. Geriau būtumėm pasideginę 😀 (iš tikro kas dvi valandas užsitepdavom ant veido baltai mėlyną sluoksnį apsauginio kremo, maždaug tokio storumo, kaip kad žmonės sviesto ant duonos tepa…).

Po to pagaliau gavom lentas didžiąsias. Kitas reikalas! Lauriui sekėsi žymiai geriau (Luką pažįstantys turbūt nesistebi  :D)

Nuotraukos darytos pačioj pabaigoj, pavargus, tad matyt tik dėl to Lauriaus poza netobula (pamatęs nuotraukas jis pasibaisėjo laikysena…)

Pasaulis nuo lentos krašto. Blyn! Nuotraukos visiškai neperteikia bangų didumo! Kai stovi lyg ir ligi juosmens, šoki per bangą ir peršokęs nebesieki kojomis dugno. Šitiek vandens! Pirmyn atgal…

Tiesą sakant pats smagumas kai vejiesi vejiesi bangą ir pagauni. Ir siaubingas nusivylimas jei nespėji ir lieki kiurksoti ant lentos…

Luka bando stotis…

Rezultatas – keletas kūlversčių 🙂

Pilvasurfis, šiaip ar taip, irgi smagus dalykas, kai per keletą sekundžių atsiduri krante.

Iš tikro tai panašu į rogutes. Lipi lipi per bangas (kaip į kokį kalną), kartais griūni, prigeri (čia kaip nuo kalno paslydus nudardėt), pasiruoši ir… kelios sekundės ir vėl krante…

Viskas.

Visiškai viskas.

Negalim nesusilaikyt neįdėdami keleto kadrų Lauriaus fotografuotų nuo lentos. Plano būta gudraus – Laurius čiožia ant bangos, atsistoja ir fotografuoja pasaulį… Realybės būta labai panašios. Laurius čiuožia, stojasi… Rezultatą matot patys. Saulė iš po vandens.

Ir nors dabar skauda pritrintus delnus, nukepusią nosį („sviestas” nepadėjo), numuštą Lauriaus nykštį, bedžiūnant (mes trumpam!) keptelėjusią nugarą, išgraužtas sūraus vandens, išpūstas vėjo ir išdegintas saulės akis ir visus likusius raumenis (lyg kas lazda būtų mušęs), vistiek buvo velniškai linksma, ir kai tik pasitaikys galimybė…

…pirksim lentą.

Surfing in S.A.

O išverskit man gudrai šios temos pavadinimą! Pagaliau gavom keletą nuotraukų, kurių paprašėm vieno vyruko paplūdimyje. Nors turbūt tikitės mūsų vaizdų ant bangos – deja, tokių vaizdų nėr, bet kada nors tikrai bus.

Nepažįstu šitų draugų.

Aprengti juokingais, bet teisingais (saugo nuo deginančios saulės ir šalto vandens) rūbeliais jie klausė instrukcijų.

Naivūs ir pasiruošę žengė link jūros vandenyno (sakau gi, kad naivūs!)
Pagal nurodymus brido iki juosmens. Jau pirmos bangos užlieti, žiopčiojo pilnom akim sūraus vandens. Vandenynas pulsavo – ten kur ką tik buvo metras vandens – jau ligi kaklo. Jie ropštėsi ant lentos ir krito. Murkdėsi ir spjaudėsi vandeniu. Kai pavyko pagaut bangą mėgino pilvasurfį. Nes kitaip nesigavo. Banga nešė beprotišku greičiu į krantą. O prie kranto, tiek jau nedrąsiai stovinčius, tiek gulinčius ir dantim įsikibusius į lentą, tėškė į vandenį. Bet buvo labai linksma.

Jei kažką reiktų sau pasižadėt per Naujuosius, tai pasižadėčiau išmokt surfinti.

httpv://www.youtube.com/watch?v=Grj7sjQ0_p4

Delfinų kruizas

Medūzos Port Adelaidėje, upėje. Sako, jos nenuodingos ir vėliau jų būna dar daugiau. Pasaka kažkokia.

Už kelis dolerius nusipirkom bilietą į kruizą upe. Tiksliau būtų – ilga įlanka.

Uoste nekeista matyti visokius industrinius pastatus. Bet gi visos kelionės metu pro juos ir teplaukėm. Gidas per garsiakalbį pasakojo apie fabrikus ir panašius dalykus.

O štai ir patys delfinai, dėl kurių plaukėm! Nors gali rinktis – ar stebėt delfinus, ar tiesiog pietauti laive.

O šiaip krantai tokie.

Po šimts, nebepamenu, ką ten gamino ir kada.

O va čia stato povandeninį laivą.

Tiesa, be fabrikų ir sandėlių dar gali sutikti vandens paukščių.

Šita krantinė praminta nelaimingąja, nes buvo pamėgta savižudžių. Kaip nuskęsti tokiam sūriam vandeny ir dar beveik vidury miesto?

Istorinė Port Adelaidės dalis.

Pelekai išlydi išplaukiant ir pasitinka sugrįžtant.

🙂

Man patinka tos šokėjos nuotraukoje žvilgsnis.

Popietės pogulis ar kažkas tokio.

Kalėdiniai renginiai

Tai nutiko turbūt dar lapkritį ar geriausiu atveju gruodžio pradžioj. Mes žinojom, kad mieste vyks kažkoks kalėdinis paradas ar kaip tai pavadint. Bet specialiai nesikėlėm. Nes prasideda gal kokią devintą ryto. Kai bepusryčiaudami išgirdom daug triukšmo, smalsumo nugalėti išlindom lauk. Pasirodo renginys baigėsi ir žmonės skirstėsi, eismas iš uždarytų gatvių buvęs nukreiptas pro mūsiškę.

Čia praūžė renginys. Tuščios išpaišytos gatvės turi ir kažkokio žavesio. Beje, vis galvojom, ką reiškia kelio žymėjimas, kuomet palei kraštą nubrėžiama žydra linija. Paaiškėjo, ad taip žymimas maršrutas visų tokių renginių.

Nors viskas pasibaigė anksčiau nei mes spėjom atsikelti, visgi aptikom visus „dalyvius”vienoje gatvėje, tiesiog sustatytus.

Kitą savaitę vyko panašus renginys pajūryje, tik vietoj didelių skulptūrų visi vairavo savo senus automobilius. Toks nedidelis vietinis renginukas, kuriame pasirodo vietinė bendruomenė.

Tiek greitkelių patruliai, tiek šunys apkarstyti blizgučiais.

Gelbėtojai.

Reikėjo matyt kaip visi sėdinėjantys vaikai pakilo išgirdę, kad atvažiuoja Kalėdų Senis!

Taigi, Kalėdos po palme.

Gal kada jau minėjom apie paupy esančią alaus daryklą ir parką prie jos. Iš kito kranto gali stebėt judančias skulptūras ar kaip tai pavadint. Prieš Kalėdas pastato naujų, šventinių, ir visi eina pažiūrėt.

Vieną rytą išgirdom pypsėjimą lauke. Vestuvės, matyt, – nusprendėm. Kai pypsėjimas nesiliovė ir tik stiprėjo, išlindom į kiemą, t.y. gatvę.

Visa gatvė kiek matyt buvo pilna motociklų.

Ir jie važiavo, važiavo. Stebėjomės iš kur tiek šitam mieste motociklų? Juk papratom dienom jų visai nedaug. O čia kažkur 8000. Ir visi vežė žaislus vaikų namams ir pan.

Ta šeimyna antram plane išsiskleidė kėdutes ir sau stebėjo viską, o kartais koks motociklininkas stabteldavo ir duodavo vaikam saują saldainių.

Na ir dar pora kalėdinių papuošimų namuose pajūry 🙂

Miesto pagrindinė eglė prie fontano.

Visokie sutvėrimai gyvena po eglute.

O vieno prekybos centro glūdumoje slypi „ola”, kurioje gruodį įsikuria Kalėdų senis tai vaikai gali jam ant kelių pasėdėt ir pan. Dar gali stebėt nykštukų darbą.

O pagrindinėj gatvėj gali pasisukt ant karuselės.

 

O čia mūsų namams puošti.

Mūsų „eglė”.