Nuotykiai aukštyn kojom
Čia kai namuką dažėm nutiko. Pasirodė po stogu voras. Pabeldžiau į skardą, kad bėgtų šalin. Žioplas voras supanikavo ir pasileido į priešingą pusę, kaip tik ant ką tik nudažytos kolonos.
O tada, sušlapęs pėdas sustojo ir mojavo paklaikęs koja. Teko greit bėgt ieškot sauso teptuko ir numest vorą ant krūmo, kol nepridžiuvo. Paskui voras dar kurį laiką kabėjo išskėtęs kojas baltom pėdom.
O čia baisa pabaisa iš botanikos sodo.
Sekmadienį pūtė smarkus vėjas, tad tai niaukėsi, tai giedrijosi, nedrįsom toli mint, patraukėm aplink miestą ir į botanikos sodą pasivaikščiot.
Didelio medžio didelės šaknys. Reikėjo gi užsiropšt.
Pamenat, kažkada pasakojom apie lotosus žydinčius ir kaip visi eina jų stebėt? Taigi, ta pati vieta. Žiema, žiemaaaaa…
Vėlgi reik užsiropšt. Laurius pozuoja…
…ir vorą pamato.
Čia Laurius demonstruoja kokio dydžio dracenos čia auga.
Vėlgi aptikom vietinių.
Tie vaikai tobulai pozavo.
Tokia mada dabar.
Kaip ir priklauso iš botanikos sodo – augalų nuotraukos.
Tropikų paviljonas. Kompaktiška palmė. Žemiau – tiesiog kaktusai 🙂
Ta proga prisiskynėm vaivorykštinių (oficialus pavadinimas) čili pipiriukų.
Tas pats tropikų paviljonas. Fone – ligoninė, kur Lukai koją švietė.
Sekmadienį pūtė smarkus vėjas, tad tai niaukėsi, tai giedrijosi, nedrįsom toli mint, patraukėm aplink miestą ir į botanikos sodą pasivaikščiot.
Taip – ir vėl paukščiai. Greit visi skaitantys žinos australiškus paukščius geriau nei vietinius 🙂
Dydysis kenkėjas mąsto, ką dar čia paengus.
Kakadu vis ganosi… Pastovumas ramina 🙂
Šį kartą pasiganyti ir kompaniją kakadu palaikyti nusprendė dar nematyta, ar bent jau į objektyvą nepatekusi, papūga.
Čia kaip spėjam patelė…
… ir patelis. Dar viena užduotis mūsų paukščių espertei 🙂
Kartais, norint pamatyti paukštį niekur eiti nereikia. Šis karvelis apsilanko mūsų kieme beveik kiekvieną dieną, tuo pačiu laiku. Jau galima sakyt, draugelis.
Atrodo beveik kaip naminis gyvūnėlis su antkakliu.
Paukščių priešas – katiniukas, panašu, kad užkluptas ne kokiu momentu… Nors gal tiesiog saulės spinduliais džiaugias. Suprasi tuos katinus.
Kas? Kur? Ką? Nieko nebuvo, niekas nematė.
Kartais mus aplanko ir nelabai malonūs gyviai. Štai tokį vorą radom virš lovos. Toliau vyko voro deportacija…
Akcija – pagauk vorą.
Štai koks gražuolis.
Bet tereikia išeiti į kiemą, ir voras užmirštas 🙂
O žuvėdros, kaip visada, didelės, gražios ir mandros…
Tik kaži kur jos skuba 🙂
