Nuotykiai aukštyn kojom
Paskutinėm šiltom rudens dienom piknikavom visur – prie jūros, parke ir ant stogo.
Apačioj vyko turgelis su gyva muzika, dėdės doors’ų dainas grojo. Su kaimynais susitempėm naminių sušių, alaus ir kitų gėrybių ir pasidžiaugėm sekmadieniu.
Po dviejų savaičių gausim (tikiuosi) nuotraukas.
O čia vaizdas iš mūsų laiptinės balkono.
Čia taipogi. Nuotraukos centre – aukščiausias Adelaidės pastatas. Truputį dešiniau – ir stogas ant kurio sėdėjom. Bent jau teoriškai. Ko gero slepiasi už to namuko.
Mum įdomiausia – kas už tų durų, laikraščiais apklijuotų. Kaimynai sakė įžiūrėjo, kad ten yr kriauklė.
Štai kiek saulės pasiekia mūsų kiemą. Galima tiesiog su liniuote pamatuoti.
Labai čia taip įdomiai – dedu savo miegamąjį į internetą. Bet čia pvz, kiek šviesos patenka į kambarį. Čia maksimumas! Visiškas miego kambarys. Vasarą vėsu, žiemą… dar nežinom.
Lietaus vis daugiau ir daugiau.
Pagaliau sudėjau šitas foto, niekaip neprisiruošiau amžinybę 🙂
Čia tiesiog vietinis ančiukas.
O štai čia tas pats karvelis apie kurį jau pasakojau. Taigi, palesinau pora sykių saulėgražom. Sėmkėm, taip sakant. Vieną dieną sėdžiu, žiūriu – atėjo pro atviras duris į vidų. Kitą sykį nuėjau į vonią. Grįžtu – karvelis sau per kambarį žingsniuoja! Sakau, ką čia darai? Gerai, kad ant kilimo nepašiko… Dabar nebepaliekam atidarytų durų.
O čia keletas geresnių kuoduotojo vaizdų.
\