Butas, kiemas, radiniai ir pirkiniai

Kai tik atsikraustėm į šitą butą, pirmą vakarą neturėjom beveik nieko, ko reik, bet turėjom keistų dalykų – pvz. smeigtukų maistui. Improvizuota lėkštė – dangtelis.

Prieskoninė su plaukų segtuku.

Smilkalinė. Neturėjom lėkštės, bet turėjom smilkalų 😀

Muilinė ūkiniam muilui (čia buvo riešutai).

Pieštukinė. Labai gera, ir dabar naudojam. Anksčiau talpino džiovintus pomidorus. Tušinukai iš banko, pieštukai atkeliavo iš Daiktų viešbučio, Lauriaus darbo čia ir iš senojo darbo, kai pagalvoji, juokingų daiktų atsivežėm.

Keletas tų keistų atsivežtų daiktų šaldytuve. Dar verta paminėt lipduką su kiaušiniais. Ant kitų skyrių yr kitokių piešinių. Pamačius tokius dalykus pagalvoju, kad kažkur pasaulyje yr toks darbas – paišyti lipdukus šaldytuvams.

Keramikinis magnetukas namų jaukumui. Pirmą kartą pirkau kažką lėktuve, neskaitant vandens ar kramtoškių. Išleidau paskutinius latus. Atsivežiau daugiau magnetukų, visi su kokiais nors padarais.

O čia kiti atsivežti dalykai arba virtuvinis stalčius.

Kiemo krūmas-medis-žolė per lietų. Turėjo savotiško žavesio apleistas kiemas, bet galimybė sutikti vorą ir jo draugus ne taip viliojo. Be to buvo klaikiai tamsu.

Todėl Laurius įvaldė sodininko įvaizdį ir…

Prieš ir po. Tapo šviesiau.

Prieš ir po. Na tiksliau čia dfar tik tarpinis variantas. Reik žolės ir pajūrio akmenukų čia.

Čia „blogoji” visų butų pusė, atsarginiai išėjimai ir pan. Nes dauguma turi gražius kiemus priekyje. O mes neturim, todėl naudojam galinį. Vaizdas iš kiemo į vieną pusę.

Tada į viršų.

Tada kita pusė. Atvėrus vartelius – mūsų parkavimo vieta po stogu (prabanga beveik).

Mūsų miegamojo langas. Durys į kažkur, nieks nežino kur.

Kaimynų namas. Primena Angliją.

Na gerai, pabuvom lauke. Grįžtam atgal. Kitas kiemelis – paradinis (visad man buvo įdomu, kodėl vadinama paradiniu, iškart ir prisimenu paradus tuometiniam Lenino prospekte…) įėjimas. Kiemelis trikampis, ir šiaip niekam tikęs, bet čia būna saulės, todėl auginam sėmkas. Vazoną radom. Ką gi. Kad jau šitą temą pradėjau. Toliau apie radybas.

Taigi. Kas tris mėnesius čia yra diena, kuomet gali išmest didelius daiktus.
Vieną sekmadienį susiruošėm pirkt dulkių siurblio. Tik išvažiavus iš kiemo pamatėm vieną begulintį ant šaligatvio. Moteriškė, pamačius, kad susidomėjom viską paaiškino. Taigi, buvo savaitė metimo miesto centre. Tad sėdom ant dviračių ir išvažiavom ieškot.

Radom kolonėlę (ir kaip minėjau siurblį. Neblogą)

Centriuką su patefonu. Nusipirkom plokštelių.

Radom kėdžių kiemui. Ir dėvėtą IKEA staliuką. Jei įsivaizduojat dėvėtą IKEA kokybę tai suprantat, kad tikrai tik kiemui tinka. Bet gi nesunku parsivežt ant dviračio buvo, tad paėmėm. O skrybėlę pirkom.

Šitą kėdę irgi radom. Noriu nudažyt, bet
1. Neapsisprendžiu dėl spalvos.
2. Laurius kol kas atkalbinėja:
a. Reik tada ir brangių dažų ir švitrinio popieriaus.
b. Kasdien naudojam, ką darytume be jos kol dažai džiūtų?
Ant palangės medinė papūga – rado Laurius sandėliuke, kai viską metė. Papūgos paskirtis neaiški, dar su etikete, pagaminta filipinuose.

Dar sandėliuke Laurius rado lobį. Monetos iš Indonezijos, senos Australiškos ir kitokios.

Ir su kengūrom! Tokių dabar nebėr.

Pajūrio augalai ir vėjas

Čia bus daugiau apie augalus. Apie vėją tik tiek, kad pakilo bangos, visi banglentes išsitraukė, nors bangos juokingos, bet vis džiaugsmo.

O vėjo stipraus būta – prieš vėją minti reik net nuo kalno riedant.

Kopų augalai.

Šitie – vieni įdomesnių. Iš arti atrodo, lyg būtų lašiukais aplipę, bet tai kažkokie kieti skaidrūs burbuliukai, suprasi čia tuos augalus…

Čia manyčiau Redai ir jos sukulentų manijai 🙂

Čia vėlgi atšiaurių kopų (toks vėjas!) augalėlis.

Vietinė smėlynų pienė.

Tinginių diena

Tinginių dienos išvakarėse lijo. Gan smarkiai.

Bet gi baisiai greitai ir džiuvo. Greičiau nei lijo – ant asfalto matėsi vos keli lašai, kurie kaip mat išgaruodavo.

O kitą dieną, t.y. nieko neveikimo dieną buvom pakviesti i bbekiu vakarėlį, tiksliau popietę.

Kol visi rinkosi (subtiliai vėlavom 15min, nors didžioji dalis – kokią valandą) pažiūrinėjau augalus, tiksliau įamžinau, augalų gerbėjams, žodžiu.

Tada kepė mėsas. Užteko visiem (kokiem 40 žmonių). Po jų – visi tingėjo.

Paskui merginos žaidė Beer Pong ir teisinosi, kad čia ne australiška, o amerikietiška nesąmonė.

Tuo metu kiti žaidė „numušk draugą savo”. Tiksliau, numušk kepurę nuo galvos. Čia yra labai australiška tradicija ir tinginių dieną visuose kiemuose gali pamatyt žaidžiant šį žaidimą :D:D:D:D

O katė vardu Dešrelė viską stebėjo.

O paskui į miestą važiavom. Tas dėdė labai pozuot norėjo, tik nesuspėjo.

Parke kažkas visgi vyko.

O paskui iš triukšmingo miesto mynėm namo.

Taip nieko ir nenuveikę.

Kaip ir priklauso tinginių dieną.

Tiem kuriem mirtinai reik visokių faktų – šmaktų:
Australijos diena – tai diena, kai britai pirmą kartą išsilaipino Australijoj.
http://en.wikipedia.org/wiki/Australia_Day

Pirmoji paukščių medžioklė

Šitų tai pilna visur, tik čia jiems truputį karšta.

Tikra meilė tik tarp kirų.

Balandžiai vulgaris čia yra engiami ir slepiasi kas kur gali.

Argi jis ne vargšas?..

O vietoj jų čia laksto kažkokie irgi balandžiai tik juokingesni – mes juos šepetėliais praminėm. Šitas tai dar toks nelabai tvarkingas, išsitaršęs. Kiti būna su vienu siūlu ant galvos. Tik labai jie baikštūs, tai sunkiai sekas medžioti, bet gal kaip nors dar pagausim.

Prie jūros gyvena koks tai pabuvęs paukštis, nelabai mums žinomas.

Grožis! Tiesiog paukštis iš atviruko.

Ką čia ir be pridursi…

Toliau keletas augalų, kuriuos galbūt lesa kurie nors paukščiai 🙂

Šituos spalvota papūga lesė.