Kategorija: Padarai

Šariko medžioklė 2

Po to kai Šarikas gavo naują medžioklės įrangą, paukščių ir kitokių padarų nuotraukų vargu ar sumažės. Tačiau prieš rimtą medžioklę būtina perprasti kaip kas veikia, todėl kol kas vyksta tik treniruotės. Artimiausiu metu vargu ar pavyks pamatyti kažką retesnio, vis tos pačios papūgos, kirai, „maskės” ir kiti miesto gyventojai. Tik dabar arčiau, kokybiškiau ir kartais juokingiau.

Triukšmingoji manorina (Manorina melanocephala, aka. „maskė”), šį kartą užsiėmus savo reikalais.

Ilgasnapė kakadu (Cacatua tenuirostris) visu gražumu.

Margoji rozela (Platycercus eximius) maivosi.

Kaukėtoji pempė (Vanellus miles). Nesu tikras dėl lietuviško pavadinimo, bet manau mano vertimas teisingai apibūdina vaizdą.

Giedančiosios papūgėlės (Psephotus haematonotus) kaip visad ganosi. Viršuj patinėlis, apačioj patelė.

Ir dar kartą patinėlis, tik dabar jau susidomėjęs ne tik maistu, bet ir fotografu.

Australiškasis pelikanas (Pelecanus conspicillatus), bandantis atimti žuvį iš žvejų.

Šariko medžioklė

Australijoje buvo dar viena išeiginė – šį kartą karalienės gimtadienis. Karalienės nepažįstam, todėl gimtadienio nešventėm, tačiau buvo puiki proga išbandyti naują medžioklės įrangą.


Kirai, kaip ir katės – juos fotografuoti visada linksma.


Kiek retesnis egzempliorius – ibis.


Ibis buvo, ibio nėra.


Gulbių šį kartą stengėmės nesutikti.


Australiška šarka irgi kartais nori pasipuikuoti.


Kai kurie paukščiai kartais neapsisprendžia, ar jie labiau nori sprukti iš objektyvo,


ar vistik smalsiau yra, kas čia ką daro?


Lamos Australijoj auginamos kaip avys, tad čia nėra tikras medžioklės laimikis, bet vistiek linksma pažiūrėt į šį snukelį.


Žiemą prinoksta kažkas labai skanaus balandžiams, ir jie bando vaidinti labai lengvus paukštelius tūpdami ant pačių ploniausių šakų.


Besigananti rozela.


O jos draugė kažkokia pavargus.


Pagaliau šios medžioklės pasididžiavimas – drąsioji kukabara. Nežinau ar tai maskuojančios žalios spalvos apranga jos nenubaidė, ar šiaip pasisekė, bet ji visai mielai pozavo.


Ir vienaip…


…ir kitaip – tik pliaškink 🙂


O jei jau kažkas kažkur vyksta, tai monarina visada prisistato patikrint.


O patikrinus paskui nulėkė lizdo sukt – dabar jų poravimosi metas.

Ir pabaigai tikra medžioklė. Reikėjo pagauti nors ir dažną, bet labai jau vikrią vietinę kregždę ar kažka panašaus.


Ryk, žuvėdra, ryk ir kiti paukščiai

Australijoje gausu įvairių paukščių.

Kai kurie iš jų gan keisti.

Ne itint protingo žvilgsnio.

Truputį įmitę.

Ne tokie pavalgę paukščiai sėdi ant stogų.

Kiti palmėje prie namų.

Yra paukščių vaikštančių po kelią…

… ir po laidus.

Kai kurie mėgsta žaisti slėpynių.

O kiti gaudynių. Jie tokie staigūs, kad sufokusuoti neina.

Vienoms antims rūpi, ką duosi.

Kitoms rūpi papozuoti.

O kormoranui niekas nerūpi.

Sekmadienis botanikos sode

Sekmadienį pūtė smarkus vėjas, tad tai niaukėsi, tai giedrijosi, nedrįsom toli mint, patraukėm aplink miestą ir į botanikos sodą pasivaikščiot.

Didelio medžio didelės šaknys. Reikėjo gi užsiropšt.

Pamenat, kažkada pasakojom apie lotosus žydinčius ir kaip visi eina jų stebėt? Taigi, ta pati vieta. Žiema, žiemaaaaa…

Vėlgi reik užsiropšt. Laurius pozuoja…

…ir vorą pamato.

Čia Laurius demonstruoja kokio dydžio dracenos čia auga.

Vėlgi aptikom vietinių.

Tie vaikai tobulai pozavo.

Tokia mada dabar.

Kaip ir priklauso iš botanikos sodo – augalų nuotraukos.

Tropikų paviljonas. Kompaktiška palmė. Žemiau – tiesiog kaktusai 🙂

Ta proga prisiskynėm vaivorykštinių (oficialus pavadinimas) čili pipiriukų.

Tas pats tropikų paviljonas. Fone – ligoninė, kur Lukai koją švietė.

Sekmadienį pūtė smarkus vėjas, tad tai niaukėsi, tai giedrijosi, nedrįsom toli mint, patraukėm aplink miestą ir į botanikos sodą pasivaikščiot.

Pikti ir nepikti paukščiai

Jau kažkada pasakojoma paie šituos pikčiurnas. Jie lenda prie visų paukščių, rėkia ant žmonių ir šunų. Vieną dieną parke stebėjom kaip jie papūga užpuolė. Papūga sau vaikštinėjo po medžiu ir atrodė, kad negali skrist, nes tie pristojo, o ji tik bėgo šalin. Tada atskrido šarka. Papūgai pasirodė nejauku ir išskrido. Tuomet, šitie pikčiurnos puolė šarką. Šarka irgi buvo nuvyta tolyn. Beje, šarkos irgi kiek piktos. Lesinom balandžius. staiga visi išsilakstė. Ko gero dėl to, kad labai staiga šarka nusileido. Tai ji vaikščiojo, nelesė, bet ir balandžius vaikė.

Štai čia pikčiurna manorina pasipūtus bando engti karvelį.

Jauniklis, ko gero iškritęs ar jau išskridęs iš lizdo. Sakyčiau buvo išsigandęs, bet tuo pačiu ir baisiai pyko.

Piktas vaikas.

Pati šarka. Stambios varnos didumo paukštis. Irgi piktas būtų, jei ne jo graži giesmė.

Graži ir išdidi.

Anksčiau esam padarę klaidą ir pavadinę šituos baltosiom kakadu, nors gal lietuviškai taip ir vadinasi? Čia šitas paukštis.
Vieną dieną sutikom ir tokią kakadu. Neturėjom tik fotoaparato. O paukštis koks didelis!

O čia rausvos fainos 🙂