Ši diena buvo ypatinga – pagaliau akis į akį susidūrėm su australiškais padarais iš atvirukų. Nebuvo tai visiškai laukinė gamta, viskas vyko Cleland nacionaliniam parke, bet kaip pirmam kartui tai gerai ir taip 🙂
Įėjus pro vartus iš karto pasitinka Potaroo (lietuviškai verčia kaip kengūrinė pelė arba potoras, kaip koks totoras).
Labai jau drąsūs tie peliukai buvo ir labai troško papozuoti.
Šitokia nuotrauka tiesiog privaloma viešint Australijoj 🙂
Pačiai koalai terūpi kuo skanesnį eukalipto lapą rasti.
Žąsims irgi rūpi, kas čia tokie vaikšto. Tiksliau – sako: ką duosi?
Šis stalo teniso kamuoliuko dydžio paukštukas visai nenusiteikęs pozuoti – čia jis yra, čia jo jau nėra.
Baisieji dingai, nuo kurių australai net surentė didžiausią pasaulyje tvorą.
Viena iš australiškų ančių rūšių (o gal ir ne antis, ir ne australiška)…
Pelikanai visada užsiėmę savo plunksnų tvarkymu. Kur čia nebūsi, kai toks kotletas esi.
Pikts ibis – mažas tai ir piktas.
Pagaliau pavyko sumedžioti šį paukštį. Nežinau nei vardo, nei pavardės, bet labai reikėjo 🙂
Nematomi paukščiai.
Kengūra senolis.
Kengūra miegalius.
Kengūra lietuviška.
Kengūra macho.
Pliažinis skėtukas. Tik saugokit savo pinakoladą nuo jo.
Vombatas. Šitas žvėris kanda – nemaitinti.
O…. Kaip miela! Valabius australai labai myli, dabar aišku dėl ko.
Juos ir maitinti galima.
Tasmanijos velnio geriau nemaitinti, jei nori su pirštais likt.
