Nuotykiai aukštyn kojom
Lenkiją primena.
Keistų daiktų žmonės turi. Fone ne paveikslas, panašiau į stalviršį.
Namas su „kvarbatkom”.
Freska turguje.
Adelaidė, toks miestas, kur dažniausiai primena Amerikos miestus iš filmų, bet tokius mažesnius.
Viena mėgstamiausių vietų – China Town. Ir turgaus rajonas. Čia skaniai kvepia.
Bet tas namas – kaip iš Niujorko!
O šitos kavinės interjeras priminė Rytų Europą, viskas iš medžio.
Durys per didelės.
Čia bus visiškas nuotraukų kratinys. Na, gal ne visiškas, bet beveik.
Lietingą rudens sekmadienį dūdmaišių orkestras repetavo tarp teniso aikštelės ir judrios gatvės (nors aišku, sekmadienį ji tuščia buvo). Kažkaip keistai atrodė.
Taigi, ruduo.
Saulė irgi žemai (čia vidury dienos, ne koks vakaras). Paskutinės rudens dienos.
Jūsų dėmesiui – pirma žiemos diena.
Londoną priminė. Čia galima rast kampelių primenančių Angliją.
Kelius čia taiso žiemą. Pagrindinėj gatvėj ant šaligatvio įspausti lapai.
Laurius tempia namo šiltą antklodę. Tai va taip mūs rajons atrod!
Ar šitaip.
Ir taip. Na gerai, čia jau vietinis architektūros paminklas – kadaise parduotuvė buvus.
Sekmadienį pūtė smarkus vėjas, tad tai niaukėsi, tai giedrijosi, nedrįsom toli mint, patraukėm aplink miestą ir į botanikos sodą pasivaikščiot.
Didelio medžio didelės šaknys. Reikėjo gi užsiropšt.
Pamenat, kažkada pasakojom apie lotosus žydinčius ir kaip visi eina jų stebėt? Taigi, ta pati vieta. Žiema, žiemaaaaa…
Vėlgi reik užsiropšt. Laurius pozuoja…
…ir vorą pamato.
Čia Laurius demonstruoja kokio dydžio dracenos čia auga.
Vėlgi aptikom vietinių.
Tie vaikai tobulai pozavo.
Tokia mada dabar.
Kaip ir priklauso iš botanikos sodo – augalų nuotraukos.
Tropikų paviljonas. Kompaktiška palmė. Žemiau – tiesiog kaktusai 🙂
Ta proga prisiskynėm vaivorykštinių (oficialus pavadinimas) čili pipiriukų.
Tas pats tropikų paviljonas. Fone – ligoninė, kur Lukai koją švietė.
Sekmadienį pūtė smarkus vėjas, tad tai niaukėsi, tai giedrijosi, nedrįsom toli mint, patraukėm aplink miestą ir į botanikos sodą pasivaikščiot.
Jau kažkada pasakojoma paie šituos pikčiurnas. Jie lenda prie visų paukščių, rėkia ant žmonių ir šunų. Vieną dieną parke stebėjom kaip jie papūga užpuolė. Papūga sau vaikštinėjo po medžiu ir atrodė, kad negali skrist, nes tie pristojo, o ji tik bėgo šalin. Tada atskrido šarka. Papūgai pasirodė nejauku ir išskrido. Tuomet, šitie pikčiurnos puolė šarką. Šarka irgi buvo nuvyta tolyn. Beje, šarkos irgi kiek piktos. Lesinom balandžius. staiga visi išsilakstė. Ko gero dėl to, kad labai staiga šarka nusileido. Tai ji vaikščiojo, nelesė, bet ir balandžius vaikė.
Štai čia pikčiurna manorina pasipūtus bando engti karvelį.
Jauniklis, ko gero iškritęs ar jau išskridęs iš lizdo. Sakyčiau buvo išsigandęs, bet tuo pačiu ir baisiai pyko.
Piktas vaikas.
Pati šarka. Stambios varnos didumo paukštis. Irgi piktas būtų, jei ne jo graži giesmė.
Graži ir išdidi.
Anksčiau esam padarę klaidą ir pavadinę šituos baltosiom kakadu, nors gal lietuviškai taip ir vadinasi? Čia šitas paukštis.
Vieną dieną sutikom ir tokią kakadu. Neturėjom tik fotoaparato. O paukštis koks didelis!
O čia rausvos fainos 🙂
Keletas kadrų iš vietinių veikėjų Dennis Ropar ir Dan Withey parodos ir pora iš gatvių.
Šita paroda vyko tokioj galerijoj – bare. Pirmam aukšte restoranėlis, antram baras ir paveikslai, trečiam, na tai tiesiog dar vienas baras ant stogo.
Man patiko sukabinimas darbų.
O už grotų – mašinų stovėjimo aikštelė, kraupoka šiaip 🙂
O čia vienu aukštu žemiau nei tie kareiviai ir kaliniai.
