Automobiliai

Australai mėgsta išskirtines mašinas, todėl renginių tam parodyti netrūksta. Štai kad ir vieną penktadienį jie tiesiog uždarė vieną gatvę ir privežė ten įvairiausių aparatų.

Buvo ten ir oranžinių mašinų, …

… ir geltonų, …

… ir kažko panašaus į kulkas.

Kaip gi mašinos be merginų.

Netrūko renginyje ir senos geros Amerikietiškos klasikos.

Galima buvo išvysti ir keletą senesnių egzempliorių.

Ir tokių aparatų.

Akis galėjo paganyti visi – prabangos megėjai.

Grynos galios gerbėjai.

Ir besižavintys inžinerijos pasiekimais.

Šeštadienį nusprendėm pasivažinėti po apylinkes, bet ir čia nepavyko išvengti tų pačių mašinų. Pasirodo, dauguma pasirodyme dalyvavusių mašinų, kitą dieną lenktyniavo klasikinių automobilių ralyje.

Ir kaip tyčia mes pataikėm ant lenktynėms uždaryto kelio.

Paspoksoję į kelis greitai pralekiančius automobilius apsisukom ir nuvažiavom aplinkelio ieškot.

Vietoj meno

Vieną savaitgalį Adelaidėje vyko meno festivalis, kurio metu mieste įvairiose vietose buvo pabarstyta visokiausių meno kūrinių. Ta proga, Luka susiruošė pasikultūrinti su mergom, tuo tarpu Laurius kaip visada – už fotiko ir į parką 🙂

Gauruotoji antis (Maned Duck) kažką veikia.

Antinas, didelis, gražus, mandras. Anksčiau esam rašę apie plunksnas ir vienos margos savininko nežinojom. Panašu, kad suradom.

Kitas antinas arba antis. Deja, kol kas identifikuoti, kas čia toks nepavyko. Trynėsi šis paukštis su taikiaja juodaja antim, bet niekur nepavyko rasti, kad jos tokios spalvos būna. Gal tai kokia kita rasė ar tiesiog jauniklis – nežinau.

O štai čia taikioji juodoji antis (Pacific Black Duck). Na gerai, gerai, Ramiojo vandenyno, greičiausiai, bet taikioji linksmiau skamba 🙂

Dar truputį pasipuikavimo.

Dar kartą Australiškos žvejybos ypatumai. Kol žvejai laukia užkimbančios žuvies, laukia ir pelikanas.

O kai užkibo… Kas pirmesnis – tas gudresnis.

Ko nori? Žvejoju aš.

Kuoduotųjų karvelių meilumas.

Ir dar…

Kažkurią dieną ėjom į turgų maisto, bet užėjom į senų knygų knygyną ir įsigijom paukščių identifikavimo knygą, tokią praktiškai Australijos paukščių bibliją iš 80-ųjų. Maistui grynųjų tądien nelabai ir liko :). Kažkur matytos šios kirų grimasos… 🙂

Pavarčius knygą Luka pamatė šitą paukštį (104, dešinėj viršuj) ir pagalvojo, kad norėtų sutikti. Paskui dar kelis kartus rodė Lauriui. Žodžiu, labai reikėjo. Ir tada skambutis Lukai: „Radau! Radau! Radau susinepatenkinųsį paukštį!”

Paukštis su šukuosena – su ilga balta plunksna gale – pasipuošęs. Rusvasis naktinis garnys (Rufous Night Heron).

Po kelių valandų nuėjus į tą pačią vietą, paukštis vis dar buvo ten pat. Snaudė, matyt. Neveltui naktinis.

Maži paukštukai

Australijoje oficialiai vis dar žiema, bet paukščiai mano ką kita.

Vieni sėdi lizduose ir peri, tik snapai iš lizdelių matos.

Kiti be paliovos maitina amžinai alkanus mažus.

Mama, dar!

Kai kurie maži jau įsidrąsina ir išlizdo išlipti – po apylinkes apsidairyt.

Vyresni jau ir toliau nuo lizdo nutolsta.

O dar vyresni jau visai mandri ir tikrina kas ant jų suoliuoko vyksta.

O ką čia darot?

Nors ne visi tokie drąsųs.

Dar kitiems viskas klostos, ne taip kaip jie norėtų. Šis mažas lorikečiukas matyt išpuolė iš lizdo, nes visai dar paskrist nemokėjo.

Kas per liūdnumas?

Bet gamta numatė tokią klaidą – nemoki skrist, tai ropškis.

Kelyje į viršų pasitaiko ir kliūčių. Prisistato visokių priešiskai nusiteikusių paukščių (dešinėje), bet tam yra tėvai, kad tave apgintų (kairėje).

Aukštas tas medis, kad jį kur…

Warrawong’o nacionalinis parkas

Savaitgalį buvom Warrawong’o nacionaliniam parke, kur ančiasnapiai gyvena. Be to, parkas nepadoriai arti – tik 20 min. mašina, tad teko aplankyti.

Nors oficialiai Australijoj vis dar žiema, bet mum, europiečiams, viskas labiau primena pavasarį. Visur žydi gėlės – baltos, …

…mėlynos…

…ir geltonos.

Žydi ne tik gėlės, bet ir medžiai.

Nors kai kuriems medžiams vis dar ruduo ir jie kažkokius kosminius vaisius brandina.

Bet ką čia apie medžius, reikia ančiasnapio ieškot.

Bandėm ieškoti miške…

…ir pelkėj kažkokioj. Bet deja… Tad teko džiaugtis ne tokiais paslaptingais gyviais.

Radom piktą pelkinę vištelę, kuri reikalavo maisto ir šnypštė ant mūsų. Taip pat buvo ir besikasančių kengūrų.

Besiganančių kengūrų.

Ir tinginčių kengūrų.

Dar buvo volabių.

Ir šiaip visokių įdomių santykių tarp gyvūnų. Ir, žinoma, paukščių visokių.

Raudonantakis kikilis (red-browed finch) – ne ornitologas aš ir ne vertėjas, bet tarkim 🙂

Raudonpakarūklinis paukštis (Red wattlebird) – dar geresnis vertimas turbūt, bet net vikipedijoj nėra vertimų 🙂 Vienaip ar kitaip, šitas paukštis turi pakarūklus, kažką panašaus, kaip višta pagurklyje, tai taip ir vadinas.

Gal tai buvo ančiasnapis?