Nuotykiai aukštyn kojom
Kartą pagalvojom, kad paprastai mes važiuojam į pietus arba į vakarus nuo Adelaidės, bet labai retai į šiaurę. Todėl pasiėmėm žemėlapį ir dūrėm į pirmą parką virš Adelaidės – Warren.
Pavasaris – viskas žalia ir žydi.
Gegutė ieško, kam savo kiaušinius pakišus.
Nepatenkintas driežokas mauna į krūmus.
Pirmoji sutikta laukinė echidna. Tik labai jau kukli buvo ir po medžiu slėpės.
Pardalotė linksmina savo čiulbėjimu.
Ir pabaigai, praktiškai idiliškas australiškas vaizdelis.
Kartais įdomias vietas galima rasti visai netikėtose vietose. Taip atsitiko vieną dieną važiuojant vienu iš Adelaidės aplinkelių (Port River Expressway). Lekiant gan dideliu greičiu pakelėje pamatėm rudą ženklą, kuris reiškia kažką įdomaus. Turėjom bėdų apsisukti aplinkelyje, bet šiaip ne taip nusigavom, ten kur norėjom.
Prie įėjimo į Barker įlankos pelkes pasitiko šis gražuolis, nieko ypatingo, bet pradžia nebloga, bent jau taip manėm. Deja, teritorija aptverta ir užrakinta, atseit atnaujinimo darbai ar kažkas tokio. Na, bet bent palei tvorą pasitrynėm, iš tolo į viską pažiūrėjom.
Čia manėm, kad kažkas įdomaus, bet pasirodo, tai tiesiog sulaukėjusios naminės antys.
Pakrantėje žvejojo Didysis Baltasis garnys (angl. Great Egret).
Matyt nieko gero nerado.
Daug prie tvoros neprivaikščiosi, tad nuvažiavom į vieną iš savo mėgstamų vietų netoliese – Šv. Kilda. Jau vakarėjo.
Pievoje ganės triušiai…
… ir vištos.
Bet labai jau bailios jos buvo, kaip visada.
Kartą žurnale radom skelbimą, kad Urimbirra parke galima pamayti šeriamus krokodilus. Pagalvojom, gal ir nieko pramoga, tad parko pavadinimą įsiminėm. Paskui internete pažiūrėjom, ką jie dar turi ir buvom tiesiog pakerėti. Australijos vietinis plėšrūnas – Viverinė sterbliakiaunė (angl. Quoll), arba paprasčiau kvuolas, kaip ir priklauso Australijoje – sterblinis. Pasirodo, ne visi čia vietiniai gyvūnai tik žolę graužia. Tad buvo tiesiog privalu jį pamatyti.
Visus ateinančius stebi didelės liūdnos akys.
Visus maišelius patikrina Emu.
Kengūros kaip visada – juokingos. Nuotraukoje dešinėje, jei ką, koja kyšo.
Skraidančios lapės dieną miega.
O štai ir jis – jo baisybė kvuolas, sugebantis nugalabyti 4 kartus už save didesnes kengūras. Ne veltui jis už grotų. Bet truputis Photoshop’o magijos, ir kvuolas laisvas.
Ant saulutės šildosi krokodilas. Deja, nepavyko pamatyt, kaip juos šeria.
Baltakaklis medlesys (angl. White-plumed Honeyeater, arba jei tikėt Google vertimu – baltai apžėlęs medlesys) galandasi snapą.
Vombatas kažko ieško.
Pora egzotiškų paukščių (lot. Gallus gallus).
Kažką jie turi bendro…
Varnas ir varnėnas nėra eksponatai, bet vistiek gražu pažiūrėt.
Juodasis (angl. Glossy Ibis) ir Šventasis (angl. Sacred) ibiai.
Ir jo didenybė povas.
Pasivaikščioję po parką, namo važiavom visokiais aplinkeliais ir šunkeliais. Buvo statu.
Labaaaaii statu.
Vis dar statu.
Kažkokia ekrano užsklanda.
Ir laukuose kai kur avyčių pamėtyta.
Visas savaitgalis buvo labai sėkmingas medžiojant paukščius. Tarp jų pasitaikė pora mielai pasipuikavusių, kameros nepabūgusių.
Juodieji taikieji ančiukai (angl. Black Pacific Duck) skuodžia į vandenį.
Kormoranai susirado vietelę pailsėti.
Juodieji gulbiukai.
Didysis (angl. Great Egret) ir baltaveidis (angl. White-faced heron) garniai.
Mažasis margasis kormoranas (angl. Little Pied Cormorant) pozuoja.
Koks gražuolis…
Džiūva.
Kas ten vyksta?
Kibkit žuvelės, didelės ir mažos.
Ir man, ir man…
Nieko nebus…
O gal?…
Mūsų vadovėlis siūlė atvažiuoti čia, į salą, persikelti į Jauno Vyro Pusiasalį (pavadinimai nepaliauja stebinti) ir eiti įspūdingu taku. Bet gi neradom jokio uosto, tik nedidukę privačių laivelių prieplauką. Aplink jokių žmonių, tik kažkokie sandėliai, pelkės ir varnos.
Pas kažką kieme juodauodegės vietinės vištelės (angl. Black-tailed Native-hen) ganosi. Baigščios labai, bet spėjom pro mašinos langą įamžinti.
Visa pakrantė atptverta, bet per kažkokius bruzgynus prasibrovėm arčiau prie privataus liepto.
Žuvėdra baltoji, kodėl man uodega moji?
Kaspijos žuvėdra (angl. Caspian Tern) stebi aplinką.
Kuodotosios žuvėdros (angl. Crested Tern) pasiruošusios skrydžiui.
Mažasis juodasis kormoranas (angl. Little Black Cormorant).
Žiūrėk aukštyk ir gyvenk – žmonės sako, žmonės žino. Matyt čia žuvėdrų saugotis reikia 🙂
Kitoj salos pusėj vaizdas kiek kitoks.
Kažkur tolumoje visureigių entuziastai.
Ir dar keli.
Kažkokių krabelių nuvaikščiotas smėlis. Mūsų kojos smigo giliai.
Bet vertėjo šlapiu smėliu eiti. Pakrante braidžiojo Australiniai kojūkai (angl. Banded Stilt), ir šį kartą vertimas ne mano (Wiki) 🙂
Tarp jų įsimaišiusi ir Raudonkaklė avocetė (angl. Red-necked Avocet).
Pasivaikę kojūkus ir avocetes nuvažiavom į kitą krantą, kur prieštai matėm besimalančius visureigius. Čia, matyt, perspėjimas jiems. Vargšai sėjikėliai.
Saulėlydis paplūdymyje – atrodo gražiai, bet iš tiesų šėlo vėjas, į akis ir dantis pustantis smėlį, buvo šalta.
Dar viena nuotrauka atminimui, susipakavom ir išvažiavom namo.