Vieną ankstų rytą (maždaug 5 valandą) mus prižadino šarkos daina.
httpv://www.youtube.com/watch?v=d4ZzW6DIxco
Čia ta pati šarka ne tokiom erzinančiom aplinkybėm. Tada ji visai maloniai skamba 🙂
httpv://www.youtube.com/watch?v=b03i1aMpHIs
Nuotykiai aukštyn kojom
Vieną ankstų rytą (maždaug 5 valandą) mus prižadino šarkos daina.
httpv://www.youtube.com/watch?v=d4ZzW6DIxco
Čia ta pati šarka ne tokiom erzinančiom aplinkybėm. Tada ji visai maloniai skamba 🙂
httpv://www.youtube.com/watch?v=b03i1aMpHIs
Lietus mūsų gatvėj.
Ir kieme. Grybai, šliužai ir paskendęs dviratis.
Lietus mieste.
Lyja visada penktadieniais. Kartais 5 minutes, porą valandų ar visą dieną.
Čia tas atvejis, kai visą dieną.
Turėjo būt festivalio atidarymo paradas. Dėl lietaus atšaukė. Dalyviai išsivaikšto. Moteris su rankšluoščiu ir kablukais.
Kažkokia grupė dar bandė grot balkone. Ironiška – ant plakato minima saulė. Ja ja, kai taip lyja.
Visgi dalį parado parodė. Bet tai ir buvo vienintelė dalis.
Šlapios plytelės.
Dar šiek tiek iš festivalio, kurio esmės negalėjo paaiškint patys australai, o kai pamatėm mes – irgi negalim paaiškint. Tiesiog daug visko ir visur ir vienu metu. Parkas – sodas su lemputėm.
Šis barzdočius reklamavo savo šou – vyras su blizgiais apdarais ir daug daug lykros (taip pats sakė) baritonu traukia dainas apie meilę.
Festivalio dalyviai. 1. vyrukai bilietus į savo pasirodymą tiesiog atpjauna pjūklu. 2. šitos dvi labai maivėsi prie baro.
Šiaip vaizdeliai. Kairėje – kukabara.
Vyno festivalis. Laurius nutaisęs rimtą vyno žinovo išraišką. Ragavom ragavom, o tada ėjom vogti obuolių. Bet būna ir blogiau – išėję sutikom veikėją su skrybėle, kuris tiek priragavo vyno, kad nudardėjo nuo laiptų ir nusibrozdino visas.
Ši diena buvo ypatinga – pagaliau akis į akį susidūrėm su australiškais padarais iš atvirukų. Nebuvo tai visiškai laukinė gamta, viskas vyko Cleland nacionaliniam parke, bet kaip pirmam kartui tai gerai ir taip 🙂
Įėjus pro vartus iš karto pasitinka Potaroo (lietuviškai verčia kaip kengūrinė pelė arba potoras, kaip koks totoras).
Labai jau drąsūs tie peliukai buvo ir labai troško papozuoti.
Šitokia nuotrauka tiesiog privaloma viešint Australijoj 🙂
Pačiai koalai terūpi kuo skanesnį eukalipto lapą rasti.
Žąsims irgi rūpi, kas čia tokie vaikšto. Tiksliau – sako: ką duosi?
Šis stalo teniso kamuoliuko dydžio paukštukas visai nenusiteikęs pozuoti – čia jis yra, čia jo jau nėra.
Baisieji dingai, nuo kurių australai net surentė didžiausią pasaulyje tvorą.
Viena iš australiškų ančių rūšių (o gal ir ne antis, ir ne australiška)…
Pelikanai visada užsiėmę savo plunksnų tvarkymu. Kur čia nebūsi, kai toks kotletas esi.
Pikts ibis – mažas tai ir piktas.
Pagaliau pavyko sumedžioti šį paukštį. Nežinau nei vardo, nei pavardės, bet labai reikėjo 🙂
Nematomi paukščiai.
Kengūra senolis.
Kengūra miegalius.
Kengūra lietuviška.
Kengūra macho.
Pliažinis skėtukas. Tik saugokit savo pinakoladą nuo jo.
Vombatas. Šitas žvėris kanda – nemaitinti.
O…. Kaip miela! Valabius australai labai myli, dabar aišku dėl ko.
Juos ir maitinti galima.
Tasmanijos velnio geriau nemaitinti, jei nori su pirštais likt.
Vieną dieną sudalyvavom gatvės meno festivalyje – ekskursijoje. Gidas pasakė, kad tai Adelaidės gatvės menas, ne Londono, ne Berlyno ir ne Melburno, tad bus kiek kitaip. Ir ėjom po užkampius visokius. Tai va keletas nuotraukų.
Format galerijos siena iš išorės, Kate Gagliardi darbas.
Visi viską masiškai fotografavom.
Vienos iš fotografių polaroidiniai džiaugsmai čia.
Susirinko didelė minia.
Užkampis.
Ai man jos šiaip fainos pasirodė.
Valdžia užpaišo, bet ne per aukštai. Be to visi menininkai žinojo, kad bus festivalis, tai pasistengė.
Truputį 3D.
Man patiko šitas. Tarp dominuojančių kompiuterinių arba senų antikinių/retro motyvų atrodė kitaip ir labai jaukiai.