Truputis architektūros

Melburnas gražus miestas. Ir jaunas labai. Taigi, čia nerasi tikro senamiesčio vingiuotomis gatvelėmis kaip kad Europoje. Bet pilna puikių Viktorijos laikotarpio ir Art Deco stiliaus pastatų.

\

Tarkim čia tai, ką aš vadinu vietiniu senamiesčiu. Poros aukštų nedideli susiglaudę namukai.

  

Miesto centre – aukšti stikliniai dangoraižiai matomi iš visų pusių. Kartais net už 50km.

Ant sienos.

Ta pati gatvė.

Viena iš šiuolaikinio meno galerijų.

Žavinga, ar ne?

Socialiniai būstai. Tokie namai išsiskiria palyginus žemame mieste. Ir kone kiekvienas geras rajonas arčiau centro turi tokį monstrą. Primena sovietinę statybą, ar ne?

Traukiniai kerta miestą.

Centre.

Art Deco pastatas dešinėje realybėj atrodo aukštesnis ir dar įspūdingesnis.

Nuo upės visgi miestas atrodo kaip nedidelis jaukus miestelis, ne toks aukštas ir saulėtas.

Fėjų raganų trobelė.

Vienu metu teko stebėt keistą optinį efektą.

St Kilda vėl. Ar pastatas dešinėje neprimena „E” raidės?

Atėjus rudeniui viskas sužaliavo.

Senais gerais laikais jūros tilto gale stovinčiame pastate buvo ledainė, dabar ten restoranas. O už jo gyvena pingvinai.

Norėčiau gyvent šitam namuke, kaskart praeidama taip pagalvoju. Labai jauku.

Mūsų gatvė per lietų.

Ir per gaisrą. Čia jau ne apie architektūrą, o apie tai kaip naktim tai gaisrinės, tai kelininkai, tai stogų remontininkai neduoda miegot…

Auksiniai katinukai ir visa kita

Pro liūtų saugomus vartus patenki į visai kitokį miestą.

Čia visada kvepia prieskoniais, arbata, barška plastikiniai indai ir, rodos, niekada čia nebūna išeiginių.

 

 

Nors šitoks katinukas – japonų išmįslas, jis pasitinka kone prie kiekvienų durų ar tiesiog sėdi ant kasos aparato.

 

Gali įsigyt katinuką su saulės baterijom, tada jis tau mojuos letena.

 

Arba taurių.

 

Arba vėl katinuką. Vis svarstau ar mum nereiktų tokio, jis lyg ir laimę ir pinigus neša 😀

Vitrinos visos maždaug tokios.

Prie pat rytietiško kvartalo – turgus. Penktadieniais pilnas žmonių.

O čia jau australiška miesto dalis. Balkonėlis.

Lietingi sekmadieniai mieste

Meditacija per lietų pačiame miesto centre, atsisukus į šiaurę. Iš to daikto po skėčiu sklido muzika.

Daug žmonių į turgų tempiasi tokius vežimėlius pirkiniams susidėt.

 

Pasivaikščiojom po Šiaurinę Adelaidę (čia kaip koks Antakalnis ar Žvėrynas vietinis), truputi vietinės architektūros.

 

Daug kas primena Angliją.

 

Ta balta būdelė, spėjam, vėliau pristatytas tulikas. Bet nebūtinai.

 

Vietinė nykštukų pilaitė.

Sena sena parduotuvė čia buvus.

 

 

O vieną naktį…

Senamiestis

Taigi, pagaliau prisiruošiau sudėt dar miesto. Senesnių pastatų. Kai pirmą kart pamačiau senų namų eilę, pavadinau vietiniu senamiesčiu. Tokia mintis pralinksmino australus. Vėliau, paaiškėjo, kad tikrai senų pastatų (žinoma, nepalyginsi su Europos senamiesčiais) reikia ieškoti Šiaurės Adelaidėj, bet apie tai vėliau.

Viktorijos laikus menančios detalės. Draugai architektai, kaip jos vadinamos?

Centre, mažai kas išlikę. Dabar šiame pastate – kažkoks savivaldybės skyrius.

Dalį miesto gadina iškabos ir reklamos. Bet šita, man patinka, nes sena, ne kokia rožinė plastikinė.

Senamiestis… Cha cha:)

Ir čia 🙂

Adelaidė dar vadinama bažnyčių miestu.

Na neveltui.

Nuostabus pastatas, reiktų kada gražiau įamžinti. Languose visokios popierinės merginos „nuvarvėjusiom” blakstienom.

Kavinių, parduotuvių gatvė. Vasarą – maloniame šešėlyje.

Kartais įsivaizduoju, kad Amerika atrodo panašiai.

Tiek tų vaizdų.

Dar miesto

Lenkiją primena.

Keistų daiktų žmonės turi. Fone ne paveikslas, panašiau į stalviršį.

Namas su „kvarbatkom”.

Freska turguje.

Adelaidė, toks miestas, kur dažniausiai primena Amerikos miestus iš filmų, bet tokius mažesnius.

Viena mėgstamiausių vietų – China Town. Ir turgaus rajonas. Čia skaniai kvepia.

Bet tas namas – kaip iš Niujorko!

O šitos kavinės interjeras priminė Rytų Europą, viskas iš medžio.

Durys per didelės.