Kartą žurnale radom skelbimą, kad Urimbirra parke galima pamayti šeriamus krokodilus. Pagalvojom, gal ir nieko pramoga, tad parko pavadinimą įsiminėm. Paskui internete pažiūrėjom, ką jie dar turi ir buvom tiesiog pakerėti. Australijos vietinis plėšrūnas – Viverinė sterbliakiaunė (angl. Quoll), arba paprasčiau kvuolas, kaip ir priklauso Australijoje – sterblinis. Pasirodo, ne visi čia vietiniai gyvūnai tik žolę graužia. Tad buvo tiesiog privalu jį pamatyti.
Visus ateinančius stebi didelės liūdnos akys.
Visus maišelius patikrina Emu.
Kengūros kaip visada – juokingos. Nuotraukoje dešinėje, jei ką, koja kyšo.
Skraidančios lapės dieną miega.
O štai ir jis – jo baisybė kvuolas, sugebantis nugalabyti 4 kartus už save didesnes kengūras. Ne veltui jis už grotų. Bet truputis Photoshop’o magijos, ir kvuolas laisvas.
Ant saulutės šildosi krokodilas. Deja, nepavyko pamatyt, kaip juos šeria.
Baltakaklis medlesys (angl. White-plumed Honeyeater, arba jei tikėt Google vertimu – baltai apžėlęs medlesys) galandasi snapą.
Vombatas kažko ieško.
Pora egzotiškų paukščių (lot. Gallus gallus).
Kažką jie turi bendro…
Varnas ir varnėnas nėra eksponatai, bet vistiek gražu pažiūrėt.
Juodasis (angl. Glossy Ibis) ir Šventasis (angl. Sacred) ibiai.
Ir jo didenybė povas.
Pasivaikščioję po parką, namo važiavom visokiais aplinkeliais ir šunkeliais. Buvo statu.
Labaaaaii statu.
Vis dar statu.
Kažkokia ekrano užsklanda.
Ir laukuose kai kur avyčių pamėtyta.
