Į pietvakarius nuo Melburno jūroj stūkso/plūduriuoja/kyšo pusiasalis su vynuogynais, paplūdimio namukais, vaniliniais pyragėliais, fantastiškais vaizdais ir banglentes pardavinėjančiais muzikantais.
Vieną sykį ten aplankėm Cape Schank. Mano skrybėlę nupūtė staigus vėjo gūsis.
Dar čia gali būt staigios bangos nuplaunačios žioplinėjančius turistus.
O kitoj pusiasalio pusėje – visiška įlankos ramybė. Ir pajūrio sandėliukai po 200000 dolerių. Prestižo reikalas. Gali laikyt jame savo banglentę. Bent taip rodo skelbimuose pardavimo. Po šimts, kažkokia nesąmonė – juk šitoj baloj nėr bangų!
Kitą sykį mus nusivežė į labirintą. Lakstai tarp tujų kažkokių ir ieškai pakvaišusio skrybėlininko…Na gerai, iš tikro ieškai išėjimo! Bet juk tam labirintai ir skirti!
Miegančioji gražuolė!
Veronika paskenduolė vonioje levandų laukuose. Prieš išvažiuodama Australijon pažiūrėjau vietinį serialą „Makleodo dukterys”. Ten moteriškės gyveno fermoj, kažkur Australijos glūdumoj ir turėjo vonią ant kalno, vidury laukų.
Tai va, ferma kažikokia.
Dar užsukom į Sorento miestelį. Italiano!
Iš tikro gana keista matyt tokius vaizdus čia, akmeniniai namukai, gatvelės su mažom kavinukėm… Sakau, italiano!
Dešinėje – tempiu sunkią jūržolę tekstūra primenančią padangos gabalą.
Nuo pusiasalio atsiveria įspūdingas Melburno vaizdas.
O kiras yra kiras, nesvarbu ar jūrinis ar Ramiojo vandenyno.