O paskui nuvažiavom prie Sidnėjaus į Mėlynuosius kalnus.
Jie mėlyni nes eukaliptai išskiria kažkokį aliejų, kuris garuoja ir mėlynuoja. Kažkas tokio.
Čia eilinis bandymas pavaizduot aukštį.
Visas tas kalnynas – iš esmės tai tiesiog kanjonas, apaugęs mišku. Žalia siena.
Įdomiausia, kad kai kuriuos takelius britai visokie pakankamai seniai iškalė ir čia jau nuo seno sidnėjiškiai atvažiuodavo gamtoj pabūt.
Iš arčiau.
4 išdidūs nykštukai ir snieguolė, kurgi ne.
Vietinė fauna.
Fotografas maivosi. Dešinėje – jo laimikis.
Statybos ten pakankamai komplikuotos.
Siena kalnų miestelyje. Jei norit tokio desktopo – rašykit email’ą.
Tiek tų kalnų mėlynų, skubėjom į kempingą kol nesutemo ir lyt nepradėjo.
Na…
Lietus dėjo geras, su žaibais ir griaustiniais. 
Krūvos žmonių skalbinius išdžiovint tapo iššūkiu, bet vakarojom tarp kojinių pakankamai smagiai. Kas mum tas lietus?
Kitą dieną nuvažiavom į Sidnėjų. Ten nesitampėm fotoaparato, tad tik kelios foto.
Aplankėm akvariumą.
Mardi gras.
Ir kinų kvartalą. Nors čia nuotrauka su jais nieko bendro, tiesiog tas pats rajonas.