Miestas – Puslapis 9

Kepsniai ant stogo

Sekmadienį sugalvojom atšvęst mano gimimo dieną ant stogo. Visą rytą lijo, diena nežadėjo nieko gero. Bet, pasiekę miesto centrą pamatėm, kad čia nė lašas nebuvo nukritęs. Nors link kalvų – pliaupė. O paskui po truputį išsigiedrijo.

Pasimaiviau, kaip priklauso.

Laurius nepatenkintas. Kažkuom apsidrėbė batą.

Visai saulė išlindo. Dar buvo vaikų, muilo burbulų, vegetariškų dešrelių ir gimimo dienos dainelių anglų ir vokiečių kalbomis. Ir, žinoma, barbekiu. Australiškai.

Miestas.

O vos saulei nusileidus tampa šalta.

Gaila, saulėlydį užstojo tie pastatai.

Kažkaip

Kaimynstėj vis vyksta remontas. Gaila, nenufotografavau to namo seniau. Tai senas gražus pastatas, antro aukšto balkone kabėjo daug tokių senovinių narvelių. Visada spėsiu, pamaniau. Ir vieną dieną prasidėjo kažkokia rekonstrukcija, nei balkono, nei narvelių. Taip dažnai nutinka.

Gavau dėžę savo atvirukų, bet visgi labiausiai norėjau nufotografuoti juos viešose vietose. Deja, daug kur neradom atvirukų, tik kine. Kai kitą dieną nuėjau ten pat su fotoaparatu – atvirukų nebeliko.

Vienintelis kadras.

Tad, vietoj atvirukų, suskubau nufotografuot šitą papūgą, kol ji puošia vitriną.

Auksiniai katinukai ir visa kita

Pro liūtų saugomus vartus patenki į visai kitokį miestą.

Čia visada kvepia prieskoniais, arbata, barška plastikiniai indai ir, rodos, niekada čia nebūna išeiginių.

Nors šitoks katinukas – japonų išmįslas, jis pasitinka kone prie kiekvienų durų ar tiesiog sėdi ant kasos aparato.

Gali įsigyt katinuką su saulės baterijom, tada jis tau mojuos letena.

Arba taurių.

Arba vėl katinuką. Vis svarstau ar mum nereiktų tokio, jis lyg ir laimę ir pinigus neša 😀

Vitrinos visos maždaug tokios.

Prie pat rytietiško kvartalo – turgus. Penktadieniais pilnas žmonių.

O čia jau australiška miesto dalis. Balkonėlis.

Lietingi sekmadieniai mieste

Meditacija per lietų pačiame miesto centre, atsisukus į šiaurę. Iš to daikto po skėčiu sklido muzika.

Daug žmonių į turgų tempiasi tokius vežimėlius pirkiniams susidėt.

Pasivaikščiojom po Šiaurinę Adelaidę (čia kaip koks Antakalnis ar Žvėrynas vietinis), truputi vietinės architektūros.

Daug kas primena Angliją.

Ta balta būdelė, spėjam, vėliau pristatytas tulikas. Bet nebūtinai.

Vietinė nykštukų pilaitė.

Sena sena parduotuvė čia buvus.

O vieną naktį…

Senamiestis

Taigi, pagaliau prisiruošiau sudėt dar miesto. Senesnių pastatų. Kai pirmą kart pamačiau senų namų eilę, pavadinau vietiniu senamiesčiu. Tokia mintis pralinksmino australus. Vėliau, paaiškėjo, kad tikrai senų pastatų (žinoma, nepalyginsi su Europos senamiesčiais) reikia ieškoti Šiaurės Adelaidėj, bet apie tai vėliau.