Nuotykiai aukštyn kojom
Vienos paskutinių nuotraukų iš Adelaidės. Dabar, gyvendami Melburne matom, kaip visgi ten buvo ramu.
Rytinė saulė kieme.
Vaivorykštė mūsų kieme.
Jie uždarė gatvę savaitgaliui, kad visi galėtų džiaugtis pėsčiųjų alėja ir sėdėti kavinėse lauke, bet kažkaip adelaidiečiai to nesuprato ir neįvertino, sako, geriau kai mašinos važinėja, nes kitaip nieks neateina į kavines… 
Nemokamas kinas miesto centre penktadienį – beveik nėr žmonių…
Kažkoks turgus va tokiose erdvėse.
Mūsų augintiniai.
Ilgai nerašius prisikaupė kalnas nuotraukų, ale gi taip nebeįdomu rašyt apie tai kas buvo senokai, tad sudedu nuotraukas. Visiškai ne chronologine tvarka.
Su Claire pasidarėm mažutę parodėlę – išpardavimą prieš kraustymąsi jos studijoje.
Dabar jau užsidariusi vieta – Littlest Vintage.
Ir tose pačiose patalpose įsikūrę Studio Lingo.
Dešinėje – viename pirmų East End Markets.
Kara vedė nedideles dirbtuves, tad paskui sudalyvavom vienam iš turgelių kartu.
Kalėdinis West End turgus. Sako, antrus metus iš eilės pliaupia.
O vakare miestas dar labiau ištuštėjo. Nuvažiavom pažiūrėt video projekcijų.
Kažkokie vaikai suvaidino nedidelę scenelę, kol jų tėvai kavą gėrė.
Švyturys.
Žmonių vis mažėjo. Man rods mūsų gan ramioj gatvėj paprastą dieną daugiau žmonių sėdi kavinėse. Kol galų gale viskas baigėsi…
Port Adelaidė – istorinis rajonas nutolęs nuo centro kokius 10km. Anksčiau teko pro čia važiuoti, beveik vaiduoklių miestas – nė gyvos dvasios. Todėl, kai savaitgalį vyko uosto festivalis ir susirinko truputis žmonių, vietiniai tai apibūdino kaip itin judrų ir gyvą renginį.
Iš tiesų, čia vos kelios gatvelės su senais namais, pora kavinių ir gal tiek pat galerijų – suvenyrų parduotuvių. O ar labai judrus festivalis – spręskite patys.
Minios žmonių. Bet iš tikro labai gražu ir jauku. Seno uosto dvasia.
Papietavom ant suoliuko stebėdami laivus…
…delfinus…
… ir pakeliamą tiltą.
Kažkurį savaitgalį kaimynai ir kolegos bėgo kažkokį labdaringą bėgimą, o mes, kadangi bėgam tik jei kas vejasi, ėjom į vietinės kino studijos atvirų durų dieną.
Studija įsikurs buvusiam vadinamam beprotnamyje, kol kas viskas kvepia dažais, patalpos beveik visos tuščios.
Ko gero vienintelė patalpa su gyvybės ženklais. Stebi lubas.
Nusigrimavom nematomu grimu, sutikom netikrą Marilyn ir nematomus paparacius.
Nusifilmavom keliuose filmuose.
Apžiūrėjom didelę spintą su nematomais rūbais. Įdomiausia, kad tarp visiškai naujų sienų, naujos įrangos stovėjo senas aptrintas medžiagų karpymo stalas su liniuote…