Gamta – Puslapis 4

AU kelionė 6 – QLD (Queensland valstija) ir Byron Bay

Čia dar pora juodai baltų užsilikusių iš Fraiser salos.

Po tos salos ilgai (vėl) kalatojomės „skarbonkėj”, iki pat Brisbano. Angliškai – Brisbane, tai visad maniau, kad lietuviškai būtų Brisbanė. Bet gi p. Grigaitis išmokino vadint teisingai. Taigi Brisbanas. Vos pora kadrų ir tie iš telefonų, mat susitikom su draugais , tai žinot kaip būna.

O iš Brisbano niaukėm iki Gold Coast. Švelnusis baltasis pajūrio smėliukas ne toks jau ir baltas:

Šie vaizdai, tiksliau panašūs, matyti kelionių brošiūrose ar draugų nuotraukose visad atrodydavo kažkiek nerealiai.

O šiaip tai ten visiška Palanga… Tai ilgai neužsibuvę mynėm iki Byron Bay. Tai toks garsus hipių, surferių, menininkų ir turistų miestokas. Lenkėm savo planą, tad čia pagaliau pailsėsim, manėm. Eisim maudytis, degintis, surfint, visa kita, na žinot, atostogausim.

Prie kempingo mum pasitiko drakonas.

Nedickas toks. Bet vistiek žvėris.

Tada mus aplankė šarkos.

O neilgai trukus ir klaiki liūtis. Po stogu tas žalias – mūsiškis. Bebėgant tuos kelioliką metrų srovė nunešė šlepetę, teko žvejot.

Tai teko kitos dienos sulaukt. Išėjom ryte į paplūdimį.

Sutikom nedaug turistų ir daug žuvėdrų.

Kai radom, kas lentas nuomoja, mum buvo pasakyta, kad lentų negausim, nes kažkokia audra kažkur ir mes visi užsimušim. Ir vis bandė lynot.

Beliko išties atostogaut.

Negaliu neparodyt Manto puikiosios skrybėlės. Skarbonkėj – koncencuotas pienas su kava. Žodžiu konservuota kava. Kas ir kodėl ją nupirko niekas nesigilino, bet gi smagu buvo atrast šaldytuve kažką saldaus.

Ir visgi vyrai įdegė. Dryžiukais, rankovėm ir visaip kitaip žavingai 😀

Toks tatai apsiankymas Byron Bay. Reiks kada vėl užsukt, gal kai nelis.

Čia pamečiau eiliškumą, kurioj čia vietoj beldėmės ilgai ir nuobodžiai, daaaaug kilometrų ant nepatogių sėdynių (kas nors sakytų – per mažai alaus, bet jis Queensland’e brangus ir neskanus).

Puikusis liūčių sezonas ir dar puikesnis didydis omaras ar kas jis toks.

Dėl eilinių potvynių dalis kelio uždaryta buvo, teko apylanką sukt per kalnus. O kalnuose gražu.

Tiek Adelaidėj, tiek Melburne rūkas – retenybė. Tai smagu buvo man labai.

Čia seka Lauriaus portretų serija puikiai nusakantį džiaugsmą kratantis kalnų keliukais su tokio ilgumo kelionėm nepritaikytom sėdynėm (vairuotojo ir šalia kėdės buvo patogios. Likusios 4… eina šikt! O kai pradėjau rašyt po ilgos pertraukos džiūgavau, kad smagu prisimint kelionę, bet gi dabar pažiūrėjus į Lauriaus išraiškas… :D)

Kaip sakoma – enjoy:

Vis džiaugiasi stabtelėjimu. Kurgi ne.

Paukščių skaičiavimas

Vieną ankstyvą savaitgali0 rytą sudalyvavome paukščių skaičiavime. Ne ne, čia nėra kažkoks gudrus terminas. Tiesiogine ta žodžio prasme skaičiavome paukščius. Viskas vyksta gan paprastai. Kiekvieną mėnesį einama tuo pačiu keliu ir surašoma, kiek ir kokios rūšies paukščių buvo pastebėta. Tą dieną suskaičiavom 50 paukščių rūšių. Čia keletas iš suskaičiuotųjų.

Aršusis Vilis (Willie Wagtail).

Vienas iš pagrindinio surašinėtojo draugų – Juodoji gulbė S33. Jau pamiršau, kuri spalva ką reiškia, bet būna balti „žiedai” su juodu užrašu arba juodi su baltu. Vieni reiškia patinus, kiti pateles.

Didysis garnys (Great Egret).

Vienas iš siurprizų – šiūpeliasnapis 🙂 (Australasian Shoveler) – šios teritorijos surašyme užfiksuotas pirmą kartą.

Šias antis palikome skaičiuoti profesionalams. Kai nuotraukos padėtos šalia, tai gal ir įmanoma atskirti, bet kai kanale jų plaukioja dešimtys – atsirinkti kuri yra kuri – ne taip paprasta.

Pilkoji žalsvai mėlynoji (Grey Teal).

Kaštoninė žalsvai mėlynoji (Chestnut Teal).

Bent jau kaštoninį žalsvai mėlynajį patinėlį atskirti nesunku ir mums.

Kas ten? (Pacific black Duck)

Mažasis juodasis kormoranas (Little Black Cormorant).

Šarkinis vieversys (Magpie-lark). Visi Australioj juodai balti padarai yra šarkiniai 🙂

Kaukėtoji pempė (Masked Lapwing).

Triukšmingoji manorina kažko ieško (Noisy Miner).

Smalsioji purpurine vištelė (Purple Swamphen).

Vaivorykštinė loriketa (Rainbow Lorikeet).

Keletas nuotraukų mėgstantiems optinius žaidimus (Nankeen Night Heron).

Keltetas „užeikite” kregždžių (Welcome Swallow).

Ir pabaigai – visada nepatenkintas baltaveidis garnys (White-faced Heron).

AU kelionė 4 – Whitsundays sala

Kad ir kaip atšiauriai atrodytų, iš tiesų už lango oras tik kaito. Ir buvo baisiai žalia.

Važiavom per bananų ir cukranendrių laukus kaži kiek kilometrų.

Šiose apylinkėse visi namai ant kojyčių. Miesteliuose plotas po namu kur ne kur virsta garažu, kitus net užkaltas sienom ir turi langus, bet matyt ne patys svarbiausi kambariai ten, kokios dirbtuvės ar žemės ūkio podargai laikomi. O žmonės gyvena aukščiau, kur neapsemia nuolatiniai potvyniai.

Kaip bebūtų keista (arba ne) degalinėse sutikom daugiau paukščių nei džiunglėse. Kol mes visi myžčiojom (nori ar nenori, po trijų savaičių 7 iuose kvadratiniuose metruose su 5 bernais, nusikeikt ar pasidalint įspūdžiais iš tualeto, tampa bemaž natūraliu dalyku…) pirkdavom dantų pastą ar alų, Laurius dingdavo su fotiku.

Šitie paukščiai vadinami apaštalų ar apaštaliniais, na čia jau reik vertėjų vėlgi, – jie gyvena didelėm kompanijom, kažkur po 12. Sutikom jųjų daug degalinėj. Keli gulinėjo ant asfalto ir kažkodėl vaidino sužeistus. Keisčiausia, kad tai darė pakaitom ir būtent toj pačioj vietoj. O paskui nueidavo lyg niekur nieko.
Po ilgo ilgo važiavimo pagaliau privažiavom tikslą, o iš pat ryto išplaukėm Whitsundays salų apžiūrėt.

Ten sutikom žuvų (Šį sykį matomumas nebuvo toks geras, tačiau žuvis ten šėrė, tai jos kone ant galvos lipo.).

Medūzų (Didelė, bet nepavojinga.).

Mergų :))))

Ryklių (ok ok, akvariume).

Padarų.

Kiro koją arba jūros žolę pavadinimu „kiro koja”.

Paklydųsių turistų ir t.t…

Nuo medūzų mum saugojo nuostabiai žavingi kostiumai! :D:D:D

Turistų mirkymas sūdytame vandenyje.

Vienoj iš salų smėlis toks smulkus, kad fotoaparatų nerekomenduoja imt, visur pribyra (nuotraukos iš povandeninio fotiko). Paplūdimys neblogs, tik tų kvailų medūzų nesinorėjo sutikt, teko plaukiot su jau minėtaisiais žaviaisiais kostiumais, uch.

Peizažus skiriam nesibaigiančios žiemos nukankintoms sieloms.

Tai tiek šiandieną. Linkėjimai 🙂

AU kelionė 3 – krokodilai

Kernavės piliakalniai.

Daintree kaimoke (Kaimely – mokykla, baras ir info centras. Ir rampa žvejam valtim nuleist.) apsistojom fantastiškam kempingoke.

Su nuostabiais vaizdais aplink.

Su didžiosiom medvarlėm kempingo vyrų tualete.

Ir viešu miestelio tualetu pilnu varlių.

Su rūkais virš upės.

Ir nardančiais kormoranais.

„Žiedų valdovo” vertomis kalvomis.

Neįtikėtinai ryškiais paukštukais (tulžiukas taip sakant).

Keistų spalvų vakaru ir kitais dalykais.

Kitą rytą plaukėm krokodilų ieškoti. Gidas patarė galūnes, vaikus ir šunis laikyti atokiau nuo vandens. Kažkoks nesusipratėlis gaivinosi upės vandeniu. Deja, net tai nepadėjo prišaukt krokodilų – jie slapstėsi.

O gaivus vanduo taip viliojo išsimaudyt. Karvės, kurios taip mano neretai tampa krokodilų maistu. Bet fermeriui pigiau prarast keletą karvių, nei viską aptvert kas metus. Nes potvyniai visas tvoras nuplauna.

Ten tesutikom krokodilą, kuris mus pamatęs nunėrė giliai. Sako, ramybės būsenoj jis gali sulaikyt kvėpavimą keliom valandom.

Vėliau plaukėm kita upės dalim. Ir sutikom.

Jauniklis.

Didesnis rimtesnis žvėris. Jie kartais užauga iki 8 metrų.

AU kelionė 2 – džiunglės

Pabuvę Kernse ir paplaukioję pavažiavom šiauriau, link vietinių džiunglių.

Vėliau važiuojant atgal daug ženklų matėm įvairiai „pakoreguotų”, bet kažkaip nesustojom, o be to, šitas geriausias. Anksčiau jį teko matyt vienoj knygoj apie vietinius paukščius. Kas neįžiūri – apatinis ženklas rodo „gulintį policininką” (na kaip tas greičio ribojimo kalnelis vadinamas?), tik kažkas „ištaisė” į paukštį. Užrašai reiškia „prieš” ir „po”.

Deja, to paukščio – kasuaro taip ir nesutikom. Tik jo pėdą ir krūmynų kalakutą.

Per nedidelį miškelį ir mangroves pasiekus nuostabų pajūrį pasitinka dar daugiau ženklų, ne visai malonių:

Ir acto buteliai, jei visgi pakliūtum tarp medūzų.

Tik nežinau, kas į tą vandenį lįstų. Čia gyvena krokodilai. Taip taip, toj gražioj jūroj.

Nelabai ir braidžiojom tad.

Dauguma įspėjamųjų ženklų – ir vokiečių kalba. Nes, kaip sakė vietinis krokodilų ekspertas – dažniausios aukos – vokiečių turistai. Nesu tikra, ar tokia statistika, ar čia eilinė blevyzga, kurią mėgsta visokei gidai pateikti kaip kažką intriguojančio, bet vokiečių visos kelionės metu sutikom nemažai.