Peru 1 – džiunglės

Į Peru skridom ilgai ir nuobodžiai: Melburnas-Sidnėjus-Santjago-Lima.  (Ilgiausias skrydis – 13 val. ) Sidnėjaus oro uoste matėm išbarstytus lamaminus ir tikėjomės, kad ne mūsų, Santjago oro uoste Starbucks sugalvojom kaip ispaniškai užsisakyt arbatos, bet matyt kažkur suklydom nes gavom suskystinto cukraus su prieskoniais – baisaus saldumo gėralą. Limoj pasigavom brangiausią taxi ir tam dar paklaidžiojus smarkiai permokėjom ir palikom arbatpinigių daugiau nei kelionė verta ir trūkom miegot anksti.  Ryte skridom į Iquitos – miestą džiunglėse. Pusiaukelėj lėktuvas nusileido paimt kitų keleivių ir pasipildyt kuro. Daug žmonių keliavo su ryšuliais, tarkim kartoninėm dėžėm ar gariūnmaišiais suvyniotais į celofaną. Tarp Iquitos ir šio miesto – 45min. lėktuvu arba… 3 dienos laivu.

Peru-0012 Peru-0015

Taigi, Iquitos kaimas, karštis, tvankuma, beprotiškas eismas (Limoj mum sakė, kad tik Limoj visi išprotėję, bet ir čia ne prasčiau, tik transporto priemonės kitos), viskas kaip turi būt. Ir patekt čia – tik lėktuvu ar laivu, kelių nėra. Paskui sužinojau, kad tas kaimas  – Vilniaus dydžio.

Peru-0017

Basanavičiaus gatvė – turistinis centro kampelis. Vienoj pusėj – kelios brangios kavinės su amerikietiškais pusryčiais ir europietiškais gėrimais turistams ir hosteliai, kitoj pusėj – Amazonė ar koks jos intakas, užliejamos pievos ir trobelės su basais vaikais ir visu garsu grojančia muzika.

Peru-0018 Peru-0018+ Peru-0022

Geležinis namas – sakoma, kad paties Eifelio projektuotas, bet nebūtinai, na gi reik miestui kažkuom didžiuotis. O daugiau ten architektūrinių stebuklų kaip ir nebuvo, keli dailiom, rankom išpieštom plytelėm puošti fasadai, pagrindinė aiškštė su bankais ir vaistinėm, parduotuvių nematyti, vandens (vėl įvertinu, kaip gerai gyvenam, kai vanduo iš krano be salmonelių, amebų, dizinterijų ir pan. bėga)pėdinom iki kažkurio hostelio.

Peru-0027 Peru-0031

Gražiausias pastatas priklausė kažkokiam praeities baronui prekiavusiam kaučiuku.

Peru-0033

Čia vaizdas iš hostelio kai buvo keliai uždaryti. Nes šiaip visą naktį – nenutrūkstantis eismas, pypsenimas, rėkimas, muzika ir kaimynų televizorius, ausų kamštukai iš oro uosto kiosko nuo pat kelionės pradžios tapo mano gerais draugais.
Tas mėlynas pastatas fone – vienintelis tikrai aukštas pastatas, ir tas apleistas.

Peru-0037 Peru-0038

Čia ta pati promenada/Laisvės alėja, dieną vaikai turėklus guašu nuspalvino, vakare grojo gatvės muzikantai ir kitokie artistai, kažkas mušėsi, šunų pulkai palaidi lakstė,minios vietinių ir keletas turistų, o mum po kelionės vis dar diena su naktim susimaišius.

Peru-0040

Kitą rytą mūsų gidas mus susirinko ir išsivežė į džiungles. Užsisakėm kažkokį turą upe, ne tokia turistine, tiesą sakant, neturėjau jokio supratimo, nei kokiu laivu plauksim, nei ką.

Peru-0047

Taigi, laivas. Mes jame buvom vieninteliai keleiviai – it kokie karaliai. Ir dar trys įgulos nariai – mūsų gidas, vienintelis šnekantis angliškai, laivo šefas – virėja ir kapitonas.

Peru-0047+

Salotų ir apskritai maisto kasdien gaudavom po kibirą, kapitonas užmatydavo kiekvieną paukštį ir priplaukdavo arčiau, vakarais mum sumontuodavo „miegamąjį” – princesės lovą su baldakimu.

Peru-0052 Peru-0056

Namai. Įplaukėm į saugomą nacionalinį parką, sako tas parkas – Šveicarijos didumo. deja, kur tik ne parkas – džiunglės kertamos.

Peru-0057

Žygis į džiungles. Po pusvalandžio, taip ir nepribridus ežerėlio teko staigiai suktis – vietiniai prognozavo lietų. Vos spėjom pasiekt laivą, prasidėjo tropinė liūtis. Mums – šiokia tokia atgaiva, vietiniams – šalta.

Peru-0059 Peru-0061 Peru-0063

Ką tik Laurius pateikė statistiką. Peru surinko 132 rūšių paukščių nuotraukų. O dar kiek jų nepateko į kadrą.

Peru-0070

Ėjom pasivaikščiot pro vietinius kaimelius ir miškus, sutikom visokių padarų. Mano pirštas – maždaug 9cm. Galit primest kokio dydžio šitas žvėris. O tvanku ir karšta, o mes su botais iki kelių, apsimutūriavę nuo uodų ir moškių. Paskui upėj ir išsimaudėm, tik negaivino visai – šiltas vanduo.

Peru-0073

Ar šitas.

Peru-0076 Peru-0077

Kaimokas džiunglėse, čia maždaug pusė jo matosi.

Peru-0051

O čia gi mums labai pasisekė, kaip supratau ne dažnai tenka sutikt laukinį tinginį. Taip , tas kleckas medyje – tinginys. Kapitonas užmatė iš už kilometro ar kiek (gerus žiūronus turėjo).

Peru-0083

Transportas…

Peru-0085

… ir laikini namai.

Taip ir keliavom laivu, prieš srovę su sustojimais porą dienų, atgal – per pusdienį.

Peru-0089

Vietiniai Iquitos valakampiai. Artėjant prie miesto mūsų įgula prilipo prie radijo. Klausėsi kažkokių debatų, dėl pardavimo naftos kasyklos užsieniečiams. Visas miestas ėjo palaikyt kažkokią džiunglių bendruomenę, kurios teritorijoj ir galėjo prasidėt kasimas, prasidėjo protestai.

Peru-0093

Rožinis Amazonės delfinas.

Peru-0094

Šefė, gidas, dramblys ir kapitonas.

Peru-0095 Peru-0097

Mus parplukdė į kitą uostą, arčiau centro, kad tik galėtume gaut bent kokį taksi. Grįžom tuščiom gatvėm. Visur šiukšlės, langai ir durys uždarytos, grotos užrakintos, niekas nedirba, kai kur – pilna kareivių. Sutemus mum nerekomendavo niekur eit, bet ir nebuvo kur.

Peru-0101 Peru-0102

Ryte sutikom taksistą, kuris mus ėmė ragint skubėt į oro uostą, kol neprasidėjo riaušės vėl. Vieni sakė, kad ai čia nieko, kiti – panikavo. Kažkas rekomendavo į oro uostą lėkt iš vakaro, bet likom nakvot hostelyje. Taigi, tas taksistas mus paskubino, sulipom ir šalutinėm gatvėm spaudėm iki oro uosto, kur užsiprašė bent 5 kartus daugiau pinigų, bet visi skubėjo, oro uostą saugojo kareiviai ir riaušių poolicija, tad kas beliko. Oro uoste sutikti amerikiečiai pasakojo gavę ašarinių dujų. Bet viskas neatrodė taip dramatiškai, kaip visi gąsdino, ir panašu, kad jie ten pripratę. Oro uoste mus patikrino standartiškai, o vietinius visus kratė kelis kartus.

Peru-0103 Peru-0103+

Kitos dienos laikraštis Limoj.

Peru-0104

Ir pabaigai – oro uosto siena.

Merimbula ir Pambula

Kai kuriose Australijos valstijose kovo 9 – darbo žmonių nedarbo diena, taip sakant šventė. Ilgasis savaitgalis ir geras oras reiškia, kad aplink miestą visur bus minios žmonių. Todėl dar penktadienio popietę pasiėmėm lentas, rankšluosčius, draugą ir fotiką ir išlėkėm kuo tolyn nuo miesto. Nors lėkimu to nepavadinsi, puškavom per kamščius iš miesto 2 valandas. Nakvojom Lakes Entrance apie kurį gal kažkada ir rašiau, anksti atsikėlę su sustojimais traukėm iki Merimbulos – žvejų miestuko kitoje valstijoje (kurioje nieks nešventė nedarbo šventės).

322A2200

 

Slampinėdami pajūriu užmatėm rąstą. Ne, šiukšlių maišą. Ne! Turbūt negyvą ruonį…322A2193

…kuris buvo kuo gyviausias ir sakė: atstokit, įkąsiu. Vėliau aptikom ženklus perspėjančius nelįst prie ruonių, kai jie ilsisi įlankos pakrantėse.

322A2195  322A2206

Apskritai, Merimbuloj sutikom daug visokių padarų. Laurius užtiko 3 nematytus lig šiol paukščius.

322A2215

Iš tikro tai atostogavom ir net nelabai traukėm fotoaparatą. Ryte pasurfinom truputį, nutarėm vakare pratęst ir išėjom slampinėt po uolas.

322A2228 322A2249

„Žvaigždžių karai” beveik.

322A2258

Nežinau, ką rašyt po tokiom nuotraukom. Ale „maivomės” ar kažką. Kvailai skamba, bet būtent tą čia ir darom.

322A2295

Krabai krabelėnai.

322A2297 322A2308

Šitie koralai spjaudėsi.

322A2310

Rožiniai akmenys.

322A2312

Vakare pažiūrėjom bangas, nepuikios. Ir vėsoka. Patingėjom lįst į vandenį ir nuvažiavom 5km į gretimą kaimą prie tų rausvų uolų. Ten ir radom džiugų ženklą, kad dieną pastebėtas ryklys, turistai kempinge sakė, kad gelbėtojai budėjo ir maudytis nepatarė.

322A2322 322A2326 322A2335

Čia tam Pambulos kempinge tokie dalykai.

322A2342

Merimbulos įlanka.

322A2346

Pambulos parduotuvė.

322A2348

Kažkur pakeliui.

322A2356

Atrodo dramatiškai, bet iš tiesų – kontroliuojamas nudeginimas stagarų. Šiemet vasara šalta, drėgna, tai viskas užžėlė džiunglėm.

Weribee

1

IMG_0215

Vieną karštą vasaros dieną nulėkėm į Weribee apylinkes, susiradom taką ir išėjom. Kelias labai smagiai įvairus, nuo miškų ir lygumų iki…

IMG_0220

Perėjų palei upelį uolomis.

IMG_0232 IMG_0234

Po gero pasivaikščiojimo tikrai norėjosi išsimaudyti upelyje.

IMG_0240 IMG_0246 IMG_5627

Chebrikė.

IMG_5765 IMG_5767

Miškai

DSC_0418

Šį sykį apie miškus. Kai kurios nuotraukos tokio senumo, kad imu abejot ar nebūsiu įkėlus anksčiau, bet keliu ir atsikrautau visiem laikam. Nes reik pasidaryt vietos naujiem nuotykiam, ir folderis „sukelt į blogą” priekaištingai vis žiūri nesukeltų nuotraukų, nepapasakotų istorijų akutėm.

IMG_8709

 

Australiškos dinozaurų laikų džiunglės. Tie papartmedžiai paauga metrą per 100 metų.

IMG_3384

 

Kažkada pasakojom kaip kažkada ėjom paukščio lyro ieškot. Čia. Tai dar pora nuotraukų iš tų miškų.

Superb Lyrebird

Superb Lyrebird

IMG_3391 IMG_3427

Ir paties paukščio giesmelę pavyko įrašyt:

httpv://www.youtube.com/watch?v=CC21uuIrUQk&feature=youtu.be

IMG_3614

O čia kiek kitoks miškas, pušynai kaip Lietuvoj. Ieškojom grybų, bet niekšai lenkai išrinko.

IMG_3616 IMG_3624  IMG_9340

Čia vėlgi iš Dandenongs kalvų prie miesto.

IMG_9388 IMG_9394 IMG_9407 IMG_9410

Turbūt nuodinga uogytė.

IMG_3701

Australijoj irgi būna ruduo.

IMG_3702 IMG_3704 IMG_3705

Tik jis ištinka atvežtinius medžius, australiškiems tai nė motais.

IMG_9449

Čios paskutinės 3 foto ne iš miškų, o pelkių irgi netoli Melburno – nuo kalno pakeliui matyti miestas.

IMG_9485

Taigi, krabai, kurie pasislepia prisiartinus.

IMG_9601

Ir raudona žemė. Tiek.

Visos upės teka į alaus muziejų

Taigi, kažkas kadaise skundėsi, kad mažai čia ką berašom, tai va vis keliu keliu, kone porą metų kauptus įspūdžius.

IMG_9475

Pernai buvo palėkę iki tokio kaimo Ečiuka vadinamo (Echuca). Apylinkėse pasiplaukiojom kanalais upeliais.

IMG_9503

Nukepiau tada kojas ant saulės belekaip. Išsitepiau kremu, bet nelabai atsakingai 😀

IMG_9511

Raganosis vienaragis.

IMG_9519

Upės čia tokios keistai neskaidriai rudos. Laimė – be krokodilų.

IMG_9714

Kaip man patinka šita karvių veislė – kaukolinės.

IMG_9718IMG_9719 IMG_9720

Užsukom į alaus skardinių muziejų skambiu pavadinimu „Didydis alaus skladukas” (teisinga būtų vadint sandėliu, bet skladukas, smagiau skamba šiuo atveju). Atkreipkit dėmesį į valstijų apibūdinimus ant numerių. Kažkada Viktorijos valstija buvo vadinama sodų valstija, bet atėjo baisi sausra, tai dabar beliko „place to be” (vieta būti)…

IMG_9725

Žodžių ir (kūno dalių) žaismas.

IMG_9729

Kairėje – kažkoks agregatas, žemės ūkio padargas itin estetišku logotipu.
Dešinėje – sena spintelė padekupažinta iškarpa iš žurnalo. Jei kas norit pasigamint tokį besisūpuojantį paukštį – rašykit, atsiųsiu didesnę nuotrauką.

IMG_9730

Taigi, alaus sandėliukas, vieno žmogaus kolekcija. Šeimininkas primygtinai reikalavo mus nufotografuoti. Be alaus skardinių dar buvo daug visokių senienų.

IMG_9734

Žmogus dalyvauja visokiose alaus skardinių rinkėjų konferencijose ir renka ne pavienes, o kolekcijomis. Būta ir su žvėrim ir su miestais ir dar kitokių. Toks charizmatiškas barzdyla šeimininkas, pripasakojo visokių istorijų, linksmino visus lankytojus. Jei skardinę pirkdavo – alų išgerdavo. Jei mainydavosi, o mainydavosi tuščiomis – alų irgi išgerdavo. Taip išeina, sako, kad tiek kiek skardinių lentynose, tiek ir alaus pats išgėriau… Ir kiekvieno daikto istoriją pamena. Jei norėtumėt pasimainyt ar šiaip nusiųst skardinę – patartina pradurt dugne skylę ir alų pro ją išpilt, nesugadinant viršaus.

IMG_9740

IMG_9741

Ypatingai smagios japoniškos skardinukės.

IMG_9747

Bet geriausi eksponatai – kolekcija su merginom. Pagal madas galima atspėti dešimtmetį. Man ypač patik jų aprašymai. Penny at noon. Pat so lonely. (Penė po pietų. Pat tokia vieniša).IMG_9748 IMG_9749

IMG_9751 IMG_9752 IMG_9753

Galų gale atėjo metas, kuomet visi pradėjo kalbėt apie lyčių lygybę ir kad reik skardinių, kurias pirktų moterys. Deja, kažkodėl jų puošt žavingais vyrukais nieks nepanoro, tuom ir baigėsi skardinių su damom gamyba…

IMG_9758

Viena iš 6 rečiausių skardinių. Šeimininkas leido viską fotografuot ir sakė siųst turistus pas jį.

IMG_9761 IMG_9763

Galiausiai – Echuca. Miestelis, kuriame filmuotas serialas „Visos upės teka”. Aš tokio nrs tu ką nepamenu, bet sako savo laiku buvo labai populiarus. Gal prisiminsit kas:

httpv://www.youtube.com/watch?v=vjVIh7mdg6c

IMG_9766

KAžkaip visai nenufotografavom laivelių, kurie būtent seriale ir plaukiojo. Tik keletą istorinių namukų. Tai tiek šiandieną, labanakt.