Auksiniai katinukai ir visa kita

Pro liūtų saugomus vartus patenki į visai kitokį miestą.

Čia visada kvepia prieskoniais, arbata, barška plastikiniai indai ir, rodos, niekada čia nebūna išeiginių.

 

 

Nors šitoks katinukas – japonų išmįslas, jis pasitinka kone prie kiekvienų durų ar tiesiog sėdi ant kasos aparato.

 

Gali įsigyt katinuką su saulės baterijom, tada jis tau mojuos letena.

 

Arba taurių.

 

Arba vėl katinuką. Vis svarstau ar mum nereiktų tokio, jis lyg ir laimę ir pinigus neša 😀

Vitrinos visos maždaug tokios.

Prie pat rytietiško kvartalo – turgus. Penktadieniais pilnas žmonių.

O čia jau australiška miesto dalis. Balkonėlis.

Pikčiurnos

O kartais mes sutinkam piktų paukščių.

Jie pešasi. Puola taikias rozelas.

Apkakoja.

Arba tiesiog atrodo piktai.

Velniškas žvilgsnis.

Ir kukabara nesišypso.

 

 

– Kas tau nepatinka, a?

Augalai visokie

Kaktusas su vaisiais/uogom/kas tai per daiktas? Čia pakroviau nuotraukų apie augalus, tiesiog.

Net ir žiemą čia sėkmingai žydi.

Kai kurie paukščiai čia valgo medų, tai va iš tokių augalų.

Dideli ir maži augalokai.

Ruduo botanikos sode. Kažkaip neišeina vadinti žiema.

Citrinos tokios”Budos pirštai”. Viena kinė pasakojo, kaip jie kepa šitas citrinas.

Botanikos sodan vis užsukam.

Lietingi sekmadieniai mieste

Meditacija per lietų pačiame miesto centre, atsisukus į šiaurę. Iš to daikto po skėčiu sklido muzika.

Daug žmonių į turgų tempiasi tokius vežimėlius pirkiniams susidėt.

 

Pasivaikščiojom po Šiaurinę Adelaidę (čia kaip koks Antakalnis ar Žvėrynas vietinis), truputi vietinės architektūros.

 

Daug kas primena Angliją.

 

Ta balta būdelė, spėjam, vėliau pristatytas tulikas. Bet nebūtinai.

 

Vietinė nykštukų pilaitė.

Sena sena parduotuvė čia buvus.

 

 

O vieną naktį…