Pailsėję namie išvažiavom šiaurėn, į Flinders Ranges. Tai labai didelė teritorija ir mes matėm tik patį pakraštį, bet vis šis tas.
Redos dideliam džiaugsmui ant kelio sutikom kiaušinius bededančią žiogę. Ir kaip ji išrausia duobę tokioje kietoje žemėje?
Labai jaukūs paukšteliai – baltantakiai plepiai (lot. Pomatostomus superciliosus) – visada trinasi gaujomis ir skleidžia juokingus garsus.
Ne, čia ne tie patys agresyvūs Australijos paukščiai, kuriuos sutinkam visur mieste, o jų giminaičiai – geltonkaklės manorinos (lot. Manorina flavigula).
Ženklas „Atsargiai, galūnės gali kristi”.
Nesu kengūrų ekspertė, bet man rods čia dvi skirtingos rūšys.
Šventasis tulžys (lot. Todiramphus sanctus).
O vakare ėjau į dušą ir praeidama kabiną net krūptelėjau, sekundę pamaniau, kad čia milžiniškas naktinis drugys. Bet gi čia sveiki atvykę kregždė (Welcome swallow). Tiksliau būtų – užimta kregždė. Panašu, kad ji čia kasnakt nakvoja.