Kategorija: Renginiai

Earth Station Festivalis

Už tuos marškinėlius, kur konkursą laimėjau, dar gavau kvietimų į World muzikos festivalį Belair parke kalvose.

Nuvažiavom traukiniu, nuo traukinio iki festivalio vietos važinėjo autobusiukas, viskas tam, kad žmonės saugotų gamtą ir nevažiuotų automobiliais.

Paklausėm šiek tiek muzikos.

Apžiūrėjom Stan’s Cafe pasirodymą – parodą, kur įvairi statistika išreikšta ryžiais. Vienas ryžis – vienas žmogus. Šitas kalnas – Australijos gyventojai.

Kairėje – Žmonės, kurie nusipirko The Beatles singlą „Can’t buy me love” pirmą išleidimo dieną.
Dešinėje – The Beatles. 

Nedidelis šiaip festivaliukas.

Ten pat pristatė ir ką tik atspaustus marškinėlius, laimėjusius konkursą.

Maniškiai irgi tarp jų!

Visai nedaug žmonių ten buvo, praleidę vieną vakarą ir kitos dienos pusdienį išvažiavom namo, pas Redą.

tuščias lizdas

Kažkur kalvose, nedidelio miestelio pakrašty šalikelėj pasitinka ženklas „Paroda dabar veikia, užeikite”. Nusukus nuo kelio atsiduri didelėje pievoje, kur po senu ąžuolu miniatiūriniame namelyje – kambarėlyje įsikūrus galerija, jei taip galima pavadint.

Šeštadienį užsukom ten aplankyt Karos parodos „tuščias lizdas”.

Rankų darbo popieriaus lizdeliai – kiaušinio lukštai tarsi mėgino pabėgt pro atsitiktinę skylę sienoje į kiemą, kur maloniai šildė saulė.

Lizdeliai ir pati autorė.

Gatvės menas, o jei miške? Miško trobelės menas?

Miško trobelės menas 2.

Sandėliukas po palme ir šilelis.

Žvaigždėtas dangus ir mėnulio pilnatis sandėliuke.

Parbridę per pievą apsukom ratą po apylinkęs.

Palinkėję Karai geros dienos patraukėm toliau.

Port Adelaidė (naktis)

O vakare miestas dar labiau ištuštėjo. Nuvažiavom pažiūrėt video projekcijų.

Kažkokie vaikai suvaidino nedidelę scenelę, kol jų tėvai kavą gėrė.

Švyturys.

Žmonių vis mažėjo. Man rods mūsų gan ramioj gatvėj paprastą dieną daugiau žmonių sėdi kavinėse. Kol galų gale viskas baigėsi…

Port Adelaidė (diena)

Port Adelaidė – istorinis rajonas nutolęs nuo centro kokius 10km. Anksčiau teko pro čia važiuoti, beveik vaiduoklių miestas – nė gyvos dvasios. Todėl, kai savaitgalį vyko uosto festivalis ir susirinko truputis žmonių, vietiniai tai apibūdino kaip itin judrų ir gyvą renginį.

Iš tiesų, čia vos kelios gatvelės su senais namais, pora kavinių ir gal tiek pat galerijų – suvenyrų parduotuvių. O ar labai judrus festivalis – spręskite patys.

Minios žmonių. Bet iš tikro labai gražu ir jauku. Seno uosto dvasia.

Papietavom ant suoliuko stebėdami laivus…

…delfinus…

… ir pakeliamą tiltą.

 

Automobiliai

Australai mėgsta išskirtines mašinas, todėl renginių tam parodyti netrūksta. Štai kad ir vieną penktadienį jie tiesiog uždarė vieną gatvę ir privežė ten įvairiausių aparatų.

Buvo ten ir oranžinių mašinų, …

… ir geltonų, …

… ir kažko panašaus į kulkas.

Kaip gi mašinos be merginų.

Netrūko renginyje ir senos geros Amerikietiškos klasikos.

Galima buvo išvysti ir keletą senesnių egzempliorių.

Ir tokių aparatų.

Akis galėjo paganyti visi – prabangos megėjai.

Grynos galios gerbėjai.

Ir besižavintys inžinerijos pasiekimais.

Šeštadienį nusprendėm pasivažinėti po apylinkes, bet ir čia nepavyko išvengti tų pačių mašinų. Pasirodo, dauguma pasirodyme dalyvavusių mašinų, kitą dieną lenktyniavo klasikinių automobilių ralyje.

Ir kaip tyčia mes pataikėm ant lenktynėms uždaryto kelio.

Paspoksoję į kelis greitai pralekiančius automobilius apsisukom ir nuvažiavom aplinkelio ieškot.