Nuotykiai aukštyn kojom
Šiandien įvyko pirmas susidūrimas su tikru vietiniu padaru – kokių 5 cm dydžio voru. Tiesa pasakius, susidūrimas galėjo liūdniau baigtis vorui, o ne mums. Jis sau ramiai vakare šildėsi ant asfalto ir vos nebuvo pervažiuotas dviračiu. Bet viskas baigėsi laimingai. Gi reikėjo grįžti ir patikrint kas ten per padaras ir ar jis nenukentėjo. Voras buvo sveikas, tik gal kiek išsigandęs. Apžiūrėjus neatrodė, kad tai būtų baisusis vietinis Red Back, bet kaip viename turizmo gide rašo, jei nenorit nemalonumų – let it be…
Šitų tai pilna visur, tik čia jiems truputį karšta.
Tikra meilė tik tarp kirų.
Balandžiai vulgaris čia yra engiami ir slepiasi kas kur gali.
Argi jis ne vargšas?..
O vietoj jų čia laksto kažkokie irgi balandžiai tik juokingesni – mes juos šepetėliais praminėm. Šitas tai dar toks nelabai tvarkingas, išsitaršęs. Kiti būna su vienu siūlu ant galvos. Tik labai jie baikštūs, tai sunkiai sekas medžioti, bet gal kaip nors dar pagausim.
Prie jūros gyvena koks tai pabuvęs paukštis, nelabai mums žinomas.
Grožis! Tiesiog paukštis iš atviruko.
Ką čia ir be pridursi…
Toliau keletas augalų, kuriuos galbūt lesa kurie nors paukščiai 🙂
Šituos spalvota papūga lesė.
Šitas paukštis ne vietinis. O šalia vištelė. Draugeliai.
Didžiulis paukštis! Šitokios kakadu gyvena daug kur, jei pasiseka, galima sutikti ir mieste.Nukąsti pirštą jai nebūtų problemos.
Pelikanai. Zoologijos sodo nuolatiniai „ekspoziciniai” – vos keli. Visi kiti – patys atskrido ir apsigyveno čia.
Tokių čia visokių pilna, tik va pagaut sunku, kaip ir visus kitus – laksto belekaip. Šiandien bandysim į kokį parką mint, ar kur, gal sutiksim kokių daugiau.
