Pora dienų vaikštau pikta visa. Prisimenat posakį – kokia širšė tau įgėlė? Atsakymas – australiška (bitė)! (Kodėl pikta – gyja ir niežti tai neišsimiegu. Sako tą vietą apsisiot reik, bet na…)
Kadangi visi klausia to paties, tai va (klausimai pateikti atsitiktine eilės tvarka):
-Koks oras?
Klaikiai atšalo – naktimis +14. Dieną tik +24. Keista, bet labai greit pripratom ir dabar tai atrodo vėsu.
-O tai čia su visam?
Niekad negali būt tikras:)
-Kada grįšit?
Nežinom.
-Na, bet tai maždaug kada?
Na kaip… Nuoma mūsų bent metams, o dar reik pamatyt kengūrų salą, naujametinius fejerverkus Sidnėjuje…
Žodžiu, tikrai nežinom.
-O tai kodėl Australija?
O tai kodėl gi ne?
-Bet gi taip toli!
Bet čia šilta ir kengūros gyvena.
-Kaip su darbais?
Luka pastovaus darbo dar neturi todėl kažkokiems britams, kuriuos susirado internetu paišo atvirukus ir laukia kol išpjaus magnetams plastiką ir dar visiem rašinėja, bet, atrodo, australai nelinkę greitai atrašyti.
-Kiek Laurius uždirba ir kiek nuoma?
Laurius dirba ir uždirba kaip Lietuvoj litais taip čia doleriais, o nuoma, internetas ir kitos gėrybės kainuoja beveik pusę algos.
-Kiek kas kainuoja?
Maisto kainos panašiai kaip Lietuvoje tik doleriais, na gal kiek mažiau. Turguj ir parduotuvėse būna akcijos, tad jom ir naudojamės. Na gi kam šiandien nuolaidos. O kažkokiam nepažįstamam vaisiui. Taip ir paragaujam kokios nesąmonės. Rūbai brangūs, bet galima rast kokių indiškų sijonų ir karolių pigiau. Aparatūra ir mašinos nėr tokie pigūs kaip Amerikoj.
-O tai koks kursas dolerio?
2,5 (Tai gali būt ir netiesa, žr. bankų info, bet mes taip atsakom į šį klausimą.)
-Kiek dabar pas jus valandų?
16.49 (+8val 30min.)
-Kur gyvenat?
Miesto centre.
-Ar norisi namo?
Dar kol kas ne.
-Kaip Lauriaus bendradarbiai?
Mes juos mėgstam. Jie, atrodo, mus irgi.
-Ar turit draugų?
Aha, tik jie liko Lietuvoje ir kitur:)
-O tai lietuvių sutikot?
Vieną sutikom tramvajuje, apsikeitėm kontaktais. Sekmadieniais lietuvių namuose renkasi bendruomenė, buvom užsukę, gavom lietuviškų pietų. Tądien buvo nedaug, bet kartais sako susirenka daugiau. Daugiausia – vyresnių žmonių, dar karo laikų pabėgėlių, bet sakė būna ir jaunesnių. Yra tautinių šokių būrelis, biblioteka, Švyturio alaus.
-A ne? Švyturio?
Taip, bet sako jo Melburne, nei Sidnėjuj nebėr…
-Kodėl?
Matyt išgėrė…
-O tai?
Na matyt isivežt sunku – galiojimo laikas trumpas, kelionė ilga, australai neleidžia gal…
-Koks jūsų adresas?
Brūkštelkit emailą – parašysim asmeniškai.
Ir pabaigai.
-Ar jau matėt kengūras?
-TAIP! :)))))
