Vieną savaitgalį Adelaidėje vyko meno festivalis, kurio metu mieste įvairiose vietose buvo pabarstyta visokiausių meno kūrinių. Ta proga, Luka susiruošė pasikultūrinti su mergom, tuo tarpu Laurius kaip visada – už fotiko ir į parką 🙂
Gauruotoji antis (Maned Duck) kažką veikia.
Antinas, didelis, gražus, mandras. Anksčiau esam rašę apie plunksnas ir vienos margos savininko nežinojom. Panašu, kad suradom.
Kitas antinas arba antis. Deja, kol kas identifikuoti, kas čia toks nepavyko. Trynėsi šis paukštis su taikiaja juodaja antim, bet niekur nepavyko rasti, kad jos tokios spalvos būna. Gal tai kokia kita rasė ar tiesiog jauniklis – nežinau.
O štai čia taikioji juodoji antis (Pacific Black Duck). Na gerai, gerai, Ramiojo vandenyno, greičiausiai, bet taikioji linksmiau skamba 🙂
Dar truputį pasipuikavimo.
Dar kartą Australiškos žvejybos ypatumai. Kol žvejai laukia užkimbančios žuvies, laukia ir pelikanas.
O kai užkibo… Kas pirmesnis – tas gudresnis.
Ko nori? Žvejoju aš.
Kuoduotųjų karvelių meilumas.
Ir dar…
Kažkurią dieną ėjom į turgų maisto, bet užėjom į senų knygų knygyną ir įsigijom paukščių identifikavimo knygą, tokią praktiškai Australijos paukščių bibliją iš 80-ųjų. Maistui grynųjų tądien nelabai ir liko :). Kažkur matytos šios kirų grimasos… 🙂
Pavarčius knygą Luka pamatė šitą paukštį (104, dešinėj viršuj) ir pagalvojo, kad norėtų sutikti. Paskui dar kelis kartus rodė Lauriui. Žodžiu, labai reikėjo. Ir tada skambutis Lukai: „Radau! Radau! Radau susinepatenkinųsį paukštį!”
Paukštis su šukuosena – su ilga balta plunksna gale – pasipuošęs. Rusvasis naktinis garnys (Rufous Night Heron).
Po kelių valandų nuėjus į tą pačią vietą, paukštis vis dar buvo ten pat. Snaudė, matyt. Neveltui naktinis.
Kaip man istorija apie pauksti nr. 104!
Ir paukstis tikrai geras 🙂