Vieną vakarą išėjom į parką greta namų. Adelaidę supa parkai iš visų pusių, vienur sporto aikštynai, kitur gėlynai, vienas kampas apleistas, kartais vasarą „bomžparkiu” tampa, iš tikro natūralią vietinę gamtą atkūrinėja, kadaise čia miškas buvo. O mes tą vietą paukščių parku vadinam. Taigi, vieną rasotą vakarą, gal jau net naktį, nuėjom ten su fotoaparatu ir žibintuvėliu.
Parke visiškai tamsu, bet dabar medžiai be lapų, dangaus fone gali įžiūrėt visokių šešėlių. Arba reik įsiklausyt… Posumai.
Šita mamka su mažu kišenėje (matosi uodega kyšo), nelabai kreipė dėmesį į mus. Tuo tarpu nuo mažo medelio šalimais lijo posumais. Sušlama lapai, tada pasigirsta bum (posumas iškrinta/iššoka iš medžio) ir sušiurena žolė po nubėnčio žvėrelio kojom.