Čia kai namuką dažėm nutiko. Pasirodė po stogu voras. Pabeldžiau į skardą, kad bėgtų šalin. Žioplas voras supanikavo ir pasileido į priešingą pusę, kaip tik ant ką tik nudažytos kolonos.
O tada, sušlapęs pėdas sustojo ir mojavo paklaikęs koja. Teko greit bėgt ieškot sauso teptuko ir numest vorą ant krūmo, kol nepridžiuvo. Paskui voras dar kurį laiką kabėjo išskėtęs kojas baltom pėdom.
O čia baisa pabaisa iš botanikos sodo.