Jau kažkada pasakojoma paie šituos pikčiurnas. Jie lenda prie visų paukščių, rėkia ant žmonių ir šunų. Vieną dieną parke stebėjom kaip jie papūga užpuolė. Papūga sau vaikštinėjo po medžiu ir atrodė, kad negali skrist, nes tie pristojo, o ji tik bėgo šalin. Tada atskrido šarka. Papūgai pasirodė nejauku ir išskrido. Tuomet, šitie pikčiurnos puolė šarką. Šarka irgi buvo nuvyta tolyn. Beje, šarkos irgi kiek piktos. Lesinom balandžius. staiga visi išsilakstė. Ko gero dėl to, kad labai staiga šarka nusileido. Tai ji vaikščiojo, nelesė, bet ir balandžius vaikė.
Štai čia pikčiurna manorina pasipūtus bando engti karvelį.
Jauniklis, ko gero iškritęs ar jau išskridęs iš lizdo. Sakyčiau buvo išsigandęs, bet tuo pačiu ir baisiai pyko.
Piktas vaikas.
Pati šarka. Stambios varnos didumo paukštis. Irgi piktas būtų, jei ne jo graži giesmė.
Graži ir išdidi.
Anksčiau esam padarę klaidą ir pavadinę šituos baltosiom kakadu, nors gal lietuviškai taip ir vadinasi? Čia šitas paukštis.
Vieną dieną sutikom ir tokią kakadu. Neturėjom tik fotoaparato. O paukštis koks didelis!
O čia rausvos fainos 🙂
Israsas is intiko aie dideles tas kakadu:
„In some parts of Australia, the Sulphur-crested Cockatoo can be very numerous, and may cause damage to cereal and fruit crops. They can also be destructive to timber structures such as house planking, garden furniture and trees. Consequently, they are sometimes shot or poisoned as pests. Government permit is required, as they are a protected species under the Australian Commonwealth Law.”
Sakes, nabages. Bet isivaizduok, jei nama su visais baldais sugrauzia.