Futbolas

Australijoj tikras futbolas, tas normalus futbolas, ne koks nors australiškas ar amerikietiškas, nėra pati populiariausia sporto šaka, bet yra keletas komandų, ir jie net čempionatą turi. Tiesa australai nebūtų australai, jei kokios nors nesamonės ir čia nesugalvotų. Man vietiniai bandė paaiškinti čempionato sistemą, tai iki galo taip ir likau nesupratęs. Tad negaliu tiksliai pasakyt, kas čia per rungtynės buvo. Kažkas panašaus į pusfinalį, bet nevisai 🙂

Susitiko vietinė Adelaidės komanda (raudoni) ir svečiai iš Golden Coast (geltoni, kažkur iš kito Australijos galo).

Futbolas yra futbolas ir skaudžių traumų čia netrūksta.

Kai kam rungtynės taip ir baigiasi. Deja, išnesštas buvo Adelaidės žaidėjas. Kol treneriai galvojo taisyti traumuotąjį, ar leisti naują žaidėją, priešininkai įmušė įvartį.

Paskui teko smarkiai stengtis iki paskutiniųjų, kad išlygintų rezultatą.

O čia vaizdelis, kurio europoj nepamatysi – vandens pertarukėlė. Buvo tikrai šilta, kokių +35.

Žaidėjai aikštelėje ne tik kovoja, bet randa laiko ir pasilinksminti 🙂

Štai taip atrodo Adelaidės sirgaliai, kai jų komanda įmuša įvartį.

O šitaip atrodo priešininkų sirgaliai, kai jų komanda pirmauja 🙂

Deja, rezultatas 3:2. Bet rungtynės buvo geros – daug įvarčių, baudinių ir t.t.

Kaži, ką mąsto šis sirgalius bare po rungtynių – domisi menu ar kaip? 🙂

Paukštynas

Tikiuosi paukščiai dar nenusibodo, nes čia dar viena sparnuočių porcija.

Nors kirų pilna visur, bet jie tikrai nėra nuobodūs – tokie personažai, tokie pikti (viršui) tokie su aukštakulniais (apačioj) 🙂

Pelkinė vištelė jau buvo patekusi į objektyvą, bet čia truputį kita jų rūšis – kiek didesnė.

Garnys labai išdidus – turi nuosavą salą.

Dar kartą australiškoji splavotoji rozela iš arčiau ir geriau matoma.

Šituos mes praminėn "maskėm". Tokie gudrūs ir nagli ne tik atrodo, bet ir elgiasi – visus kitus paukščius visaip kaip tik gali engia, nekreipdami dėmesio į jų dydį.

Kas čia gal nekomentuosiu, tik va klausimas ką tie paukščiai valgo?

Australiška antis – labai panaši į europietišką, tik kitaip nuspalvota.

Ir rožines kakadu pavyko iš arčiau pagauti besiganančias.

Kukabara nors ir atrodo tikrai mielai, visa besišypsanti, bet savo kieme turbūt ne kiekvienas ją norėtų turėti. Jei kas nežinot kodėl, paaiškinimas žemiau esančiame video. httpv://www.youtube.com/watch?v=S0ZbykXlg6Q

Butas, kiemas, radiniai ir pirkiniai

Kai tik atsikraustėm į šitą butą, pirmą vakarą neturėjom beveik nieko, ko reik, bet turėjom keistų dalykų – pvz. smeigtukų maistui. Improvizuota lėkštė – dangtelis.

Prieskoninė su plaukų segtuku.

Smilkalinė. Neturėjom lėkštės, bet turėjom smilkalų 😀

Muilinė ūkiniam muilui (čia buvo riešutai).

Pieštukinė. Labai gera, ir dabar naudojam. Anksčiau talpino džiovintus pomidorus. Tušinukai iš banko, pieštukai atkeliavo iš Daiktų viešbučio, Lauriaus darbo čia ir iš senojo darbo, kai pagalvoji, juokingų daiktų atsivežėm.

Keletas tų keistų atsivežtų daiktų šaldytuve. Dar verta paminėt lipduką su kiaušiniais. Ant kitų skyrių yr kitokių piešinių. Pamačius tokius dalykus pagalvoju, kad kažkur pasaulyje yr toks darbas – paišyti lipdukus šaldytuvams.

Keramikinis magnetukas namų jaukumui. Pirmą kartą pirkau kažką lėktuve, neskaitant vandens ar kramtoškių. Išleidau paskutinius latus. Atsivežiau daugiau magnetukų, visi su kokiais nors padarais.

O čia kiti atsivežti dalykai arba virtuvinis stalčius.

Kiemo krūmas-medis-žolė per lietų. Turėjo savotiško žavesio apleistas kiemas, bet galimybė sutikti vorą ir jo draugus ne taip viliojo. Be to buvo klaikiai tamsu.

Todėl Laurius įvaldė sodininko įvaizdį ir…

Prieš ir po. Tapo šviesiau.

Prieš ir po. Na tiksliau čia dfar tik tarpinis variantas. Reik žolės ir pajūrio akmenukų čia.

Čia „blogoji” visų butų pusė, atsarginiai išėjimai ir pan. Nes dauguma turi gražius kiemus priekyje. O mes neturim, todėl naudojam galinį. Vaizdas iš kiemo į vieną pusę.

Tada į viršų.

Tada kita pusė. Atvėrus vartelius – mūsų parkavimo vieta po stogu (prabanga beveik).

Mūsų miegamojo langas. Durys į kažkur, nieks nežino kur.

Kaimynų namas. Primena Angliją.

Na gerai, pabuvom lauke. Grįžtam atgal. Kitas kiemelis – paradinis (visad man buvo įdomu, kodėl vadinama paradiniu, iškart ir prisimenu paradus tuometiniam Lenino prospekte…) įėjimas. Kiemelis trikampis, ir šiaip niekam tikęs, bet čia būna saulės, todėl auginam sėmkas. Vazoną radom. Ką gi. Kad jau šitą temą pradėjau. Toliau apie radybas.

Taigi. Kas tris mėnesius čia yra diena, kuomet gali išmest didelius daiktus.
Vieną sekmadienį susiruošėm pirkt dulkių siurblio. Tik išvažiavus iš kiemo pamatėm vieną begulintį ant šaligatvio. Moteriškė, pamačius, kad susidomėjom viską paaiškino. Taigi, buvo savaitė metimo miesto centre. Tad sėdom ant dviračių ir išvažiavom ieškot.

Radom kolonėlę (ir kaip minėjau siurblį. Neblogą)

Centriuką su patefonu. Nusipirkom plokštelių.

Radom kėdžių kiemui. Ir dėvėtą IKEA staliuką. Jei įsivaizduojat dėvėtą IKEA kokybę tai suprantat, kad tikrai tik kiemui tinka. Bet gi nesunku parsivežt ant dviračio buvo, tad paėmėm. O skrybėlę pirkom.

Šitą kėdę irgi radom. Noriu nudažyt, bet
1. Neapsisprendžiu dėl spalvos.
2. Laurius kol kas atkalbinėja:
a. Reik tada ir brangių dažų ir švitrinio popieriaus.
b. Kasdien naudojam, ką darytume be jos kol dažai džiūtų?
Ant palangės medinė papūga – rado Laurius sandėliuke, kai viską metė. Papūgos paskirtis neaiški, dar su etikete, pagaminta filipinuose.

Dar sandėliuke Laurius rado lobį. Monetos iš Indonezijos, senos Australiškos ir kitokios.

Ir su kengūrom! Tokių dabar nebėr.

D.U.K. (Dažniausiai užduodami klausimai)

Pora dienų vaikštau pikta visa. Prisimenat posakį – kokia širšė tau įgėlė? Atsakymas – australiška (bitė)! (Kodėl pikta – gyja ir niežti tai neišsimiegu. Sako tą vietą apsisiot reik, bet na…)

Kadangi visi klausia to paties, tai va (klausimai pateikti atsitiktine eilės tvarka):

-Koks oras?
Klaikiai atšalo  – naktimis +14. Dieną tik +24. Keista, bet labai greit pripratom ir dabar tai atrodo vėsu.
-O tai čia su visam?
Niekad negali būt tikras:)
-Kada grįšit?
Nežinom.
-Na, bet tai maždaug kada?
Na kaip… Nuoma mūsų bent metams, o dar reik pamatyt kengūrų salą, naujametinius fejerverkus Sidnėjuje…
Žodžiu, tikrai nežinom.
-O tai kodėl Australija?
O tai kodėl gi ne?
-Bet gi taip toli!
Bet čia šilta ir kengūros gyvena.
-Kaip su darbais?
Luka pastovaus darbo dar neturi todėl kažkokiems britams, kuriuos susirado internetu paišo atvirukus ir laukia kol išpjaus magnetams plastiką ir dar visiem rašinėja, bet, atrodo, australai nelinkę greitai atrašyti.
-Kiek Laurius uždirba ir kiek nuoma?
Laurius dirba ir uždirba kaip Lietuvoj litais taip čia doleriais, o nuoma, internetas ir kitos gėrybės kainuoja beveik pusę algos.
-Kiek kas kainuoja?
Maisto kainos panašiai kaip Lietuvoje tik doleriais, na gal kiek mažiau. Turguj ir parduotuvėse būna akcijos, tad jom ir naudojamės. Na gi kam šiandien nuolaidos. O kažkokiam nepažįstamam vaisiui. Taip ir paragaujam kokios nesąmonės. Rūbai brangūs, bet galima rast kokių indiškų sijonų ir karolių pigiau. Aparatūra ir mašinos nėr tokie pigūs kaip Amerikoj.
-O tai koks kursas dolerio?
2,5 (Tai gali būt ir netiesa, žr. bankų info, bet mes taip atsakom į šį klausimą.)
-Kiek dabar pas jus valandų?
16.49 (+8val 30min.)
-Kur gyvenat?
Miesto centre.
-Ar norisi namo?
Dar kol kas ne.
-Kaip Lauriaus bendradarbiai?
Mes juos mėgstam. Jie, atrodo, mus irgi.
-Ar turit draugų?
Aha, tik jie liko Lietuvoje ir kitur:)
-O tai lietuvių sutikot?
Vieną sutikom tramvajuje, apsikeitėm kontaktais. Sekmadieniais lietuvių namuose renkasi bendruomenė, buvom užsukę, gavom lietuviškų pietų. Tądien buvo nedaug, bet kartais sako susirenka daugiau. Daugiausia – vyresnių žmonių, dar karo laikų pabėgėlių, bet sakė būna ir jaunesnių. Yra tautinių šokių būrelis, biblioteka, Švyturio alaus.
-A ne? Švyturio?
Taip, bet sako jo Melburne, nei Sidnėjuj nebėr…
-Kodėl?
Matyt išgėrė…
-O tai?
Na matyt isivežt sunku – galiojimo laikas trumpas, kelionė ilga, australai neleidžia gal…
-Koks jūsų adresas?
Brūkštelkit emailą – parašysim asmeniškai.

Ir pabaigai.

-Ar jau matėt kengūras?
-TAIP! :)))))

Gatvės menas 2.

Gatvės meno ekskursija. Tęsinys.

Jos su tais rolikais kaip su kulniukais ėjo.

Tik dabar pamačiau, kad interjeriukas tame moliūge.

Toks kitoks.

Tie dinozaurai iš tikro yra ant kokių penkių aukštų stovėjimo aikštelės stogo. Menininkas turėjo užsiropšti, viską išmatuoti, pasigamint ir vėl užlipęs viską suklijuot. Labai tiksliai ir rimtai pagamino ir šitas darbas jau ilgai puošia miestą.

Truputis apie transportą.

Katiniukai!

Kodėl cigaras ore – neturiu jokio supratimo.

Megztas gatvės menas. Užskaitau!

Mūsų išdidusis gidas, kuris ropštėsi vis kur aukštai. Kažkaip įtariu, laipiojimo praktikos įgijo klijuodamas ar paišydamas menus ant sienų.

Čia turėtų būt kokia poetiška eilutė apie tai, koks laikas negailestingas ar kažką.

3D. Super!

Like‘as valdo!

Labai dažna tema – apie menininkų ir valdžios kovą dėl sienų.

Katiniukas!!!

O paskui užsukom į padą ta pačia tema.

Senovinių medinių konteinerių maketai apipiešti ir panašiai tų pačių gatvės menininkų.

Taigi, kad gerai buvo!

Žavios proporcijos.

Neturiu ką pasakyt kažkaip šiandien, tad grožėkitės. O pabaigai: