Gražus kelias ir pasivaikščiojimas po laukinę gamtą – nuotrauka turbūt rečiausios augmenijos kampe, kitur gi manęs matyt nebūtų per tuos bruzgynus. Ėjom ėjom, kol skardį priėjom, kelio per žoles nesimatė, visur kiurza pliurza, tad apsisukom atgal.
Su nuostabia kavinės savininke Pim, kuri pati visai viena sukosi tiek prie baro tiek virtuvėj.
Chiang Rai baltoji šventykla remontuojama po žemės drebėjimo.
Beveik lietuviškos Užgavėnių kaukės.
Dešinėj – vieni puošnesnių tualetų, bent jau iš išorės.
Drambliagyvatės iš šventyklos, kur vienuolius ypatingai uoliai sergėjo pora pasususių šunėkų. Mum teko nešt kudašių.
Turgus.
Potvynis.
Ežeras.
It gyvas.
Senienos vienam iš pasienio kaimelių. Kita vertus, su tokia vešlia gamta, bet koks neprižiūrimas pastatas virsta visiška plytų krūva labai greit ir prieš šimtmetį statytas bokštas atrodo it priešistoriniai griuvėsiai.
Šitie veikėjai kaimoke atbėgo į turbūt vienintelę apylinkių šalikelės kavinę pasinaudot internetu jos kieme.
Dramblys prie dvasių namukų.
Kitam krante – nuotraukos dešinėje – Laosas.
Chiang Khong. Kažkas šitą šeimyną taip prajuokino turguj.
Stabtelėjom. Pusę valandos paskui žiūrėjom kačių nuotraukas šios merginos telefone 🙂
Kitam krante – Laoso žiburiai.
Kažkur pakeliui į šitą kalną Laurius užmatė kregždutes, tai nuskuodė iš paskos.
Jei teisingai supratau, tai kalnų grandinė veikia ir kaip siena, ir ko gero aš čia kirtau sieną. Bet toliau niekur nenueisi – skardis po kojom.
Davėm interviu moksleiviams, kažkokiam jų projektui. Paskui ir kitai jų grupei.
– Kas jum labiausiai patinka Tailande. Koks Tailando patiekalas jūsų mėgstamiausias. Kur toliau važiuosit?
Laukia kelionių agentūros atidarymo. Saulei išlindus visi susitempė kėdes į pavėsį.
Tetos žvejoja.
Išdidus kavinės savininkas. Kartais tailandiečiai pamatę mūsų fotoaparatą puldavo rodyt, ką fotografut, suprask, labai įspūdinga. Šiuo atveju šunėkas buvo užkeltas ant stalo ir visaip kalbinamas, kad tik papozuotų.
Čia tas atidarymas agentūros, išpušė, manėm, kad vestuvės bus.
Spec. efektai nuo tamsinto lango + foto filtro derinio.
Rodyklė rodo, kur buvom. 
Šita smagi kompanija pavaišino ryžiais ir bananais.
Net gražiausias vietas sugeba sugadint namudiniais reklamos stendais. Nakvojom šitam name.
alus
Su tokia akim negėda ir į naktinį klubą būtų eiti.
Dailios genitalijos (čia patelė, patino liūto netyčiom neišliko nuotraukos). 
Visaip bandėm įamžint kalno statumą arba belaukiant, kol variklis atvės.
Visi primygtinai su mumis fotografuojasi, tad mes irgi pasinaudojam proga. Priklaupėm, nes fone – Buda, negalima aukštesniem būt.
Čia ta vieta aukštai aukštai, kur su rodykle pažuymėjau anksčiau.
Angliškai nė žodžio, bet gavom valgyt.
Kaimelyje vidury niekur vienišas vienuolis labai džiaugėsi mum galėdamas aprodyt šventyklą, siūlė limonado, įjungė ventiliatorių (vėlg labai pasidžiaugė, kad jų -net du!) ir davė pasirašyt svečių knygoj. Ir nė žodžio angliškai 🙂
