Taip jau yra, kad prisikaupė nuotraukų iš telefono, ne gražių vaizdų, ne kelionių, o daugiau visokių nesąmonių. Nes fotografuot saulėlydį su telefonu galėtų net būt ženklas, kad kažkas su tavim negerai. Žinai, kad nesigaus, o vistiek bandai. Nes, kitaip nieks nepatikės, kad tas saulėlydis buvo gražus. Nes nu…
Seniai galvojau, reik šitą blog’ą atgaivint, bet a) tingėjau, b) laukiau įkvėpimo c) ieškojau password’o. Todėl dabar jūsų džiaugsmui – nesąmonės iš mūsų kiemo ir aplink.
Kažkada bandėm leist aitvarą St.Kildos paplūdimyje, tai užpuolė kirai.
Ten, kur medinis rąstas iš tikro yra gatvė kertanti kanalą. Kai pirmą kartą pamačiau kanalą ėjau ir stebėjausi, kodėl palei vandenį nieko nėr, tik gyvenamieji, o juk galėtų kavinės būt su vaizdu į vandenį. Vėliau paaiškėjo, kad atoslūgio metu ir bet kada, kada sausiau kanalas smagiai dvokia, ir atrodo taip, kad nė karto nekilo ranka nufototgrafuot. Džaiugsmo tik antims.
90-ieji niekur nedingo, o Kurt’as Cobain’as gyvas.
Čia ryte. Keletas balvonų sėdėjo jau iš vakaro.
-Ko laukiat?- klausiu.
-Kedų,- sako.
Nežinau ar čia buvo vestuvės ar dar koks ritualas, bet pagrindiniai dalyviai sulipo į jūrą kone iki juosmens, laistėsi vandeniu ir kitaip šventinosi, o jų chebra ant kranto plojo ir dainavo. Buvo ganėtinai šalta, tai mes, visi žiūrovai ant tilto irgi plojom, na dėl palaikymo. Ar pataikėm į tą ritmą ar ne, čia jau kitas klausimas.
Nu gi puiku yra fotografuot saulėlydžius ir jais dalintis.
Kiek toliau yra rajonas, kuriame yra rusų, lenkų ir žydų parduotuvių. Labai senoviška kepykla su tuščiom lentynom net primena sovietmetį. Nors turbūt tuščia, nes viskas šviežia ir greit išperkama.
Čia nežinau ar būsimas banko plėšikas ar Pussy Riot narė.
Metras dvidešimt.
Kėdžių kolekcija nebetilpo į namus.
Pagrindinė St.Kildos gatvė. Vienu metu lankiau baseiną 7ą ryto, tai kartais mindavau pro čia ir visad nustebdavau kaip čia atrodo.
Ta pati vieta per lietų. Pasilieku šitas nuotraukas sau turbūt, nes dabar ta gatvė atrodo visai kitaip – ją pavertė pėsčiųjų/tramvajų zona. Kada nors gal bus įdomu. Arba ne.
7 ryto eilinė diena.
Ir ta pati beveik vieta. St. Kildos festivalis.
Ratai.
Keista kompozicija.
Čia berods katinai.
Gal kam dramblio?
Už ką???
Chebra vėl sėdi, kedų laukia.
Kavinė traukinių stoty, beveik ant platformos. Groja plokšteles.
Turiu pomėgį viską surūšiuot, tai čia tas pats pliažas skirtingu metu.
Po vasaros nustembu kai būna tuščia ir nufotografuoju. Tada priprantu. Pirmą šiltą dieną kai prisirenka minios vėl nustembu. Ir vėl nufotografuoju. Ir taip kas sezoną.
Per festivalį kažkur vasarį arba nukepam arba sušąlam arba abu.
Princesė ant žirnio išsikrausto.
Šitos dvi nuotraukos yra iš vietinės klinikos, kur dirbo gyd. Oksana iš Ukrainos, laukiamojo. Oksana visad būdavo pasidažius ir pasipuošus, su kokia raudona aptempta suknele. Gydytoja Ana iš Rusijos nudžiugdavo jei pasakydavau „privet” ar pan. ir jei pritardavau, kad agurkai ir pomidorai Australijoj nieko verti.
Ten tolumoj į lentynas sukrauti… laivukai.
Viešas sodas. Ko gero reik praeit atranką ir išlaukt eilėj, kad galėtum čia ką sodint, tad aš dabar levandas auginu balkone.
Blyn, iš foto atrodo taip bohemiškai, nors pagrindinėj gatvėj beveik vien ledai, kebabai ir neįdomios apatinių parduotuvės.
Mėnulis.
Ir saulė. Arba Saulės sistemos skulptūros mąstelyje. Iki Plutono – 20 min dviračiu.
Gatvės menas rajone, kur gatvės meno apskritai mažai.
Čia kažkurią dieną numyniau į tolimesnius rajonus ir man šitas pastatas paliko įspūdį. Vienišas tarp dviaukščių.
Dirbtinės žolės panaudojimas.
Svajonių namas.
Ruduo nuo kaimynų stogo.
Amerikiečiai.
Pabaigai, vaizdas pro mano ankstesnio darbo kambario langą. Pažįstami pro šalį eidami pamojuodavo.