Aš anksčiau negerdavau kavos, nebent ypatingom progom pasirinkdavau kapučino ir valgydavau tą putą užsibėrus daug cukraus. Arba eidavom į Coffee Inn’ą karamelinės makijato, tokios cheminio skonio, su daug karamelės, vėlgi užmaskuot kavos skoniui. Bet Melburne atradau skanią kavą. Tai vieną tai kitą, nu žinot, kaip būna. Ir visą kavinių kultūrą. Nes australai, ypač melburniečiai, išprotėję dėl kavos. Tikriausiai miestas be jos visai sustotų.
Čia mano mėgstamiausia kavinė. http://grubfitzroy.com.au/
Šitas padrikas postas apie viską, kas susiję su kavinėm ir valgyklom, kur tiesiog nesusilaikiau nenufotografavus. Žavūs neonai.
Pamenat šitą personažą iš rusiško animacinio filmo. Man atrodo, jis labai tingėjo.
Viename iš barų – Lietuvos žemėlapis.
Knyginės lubos.
:3
Beveik kaip iš atviruko!
Kompozicija „emergency coffee” – kavos pagalba 😀
Draugė iš kito rajono važiuodavo dviem traukiniais į šitą parduotuvę pupelių. Aš ten radau kiaušinių dažų ir karvučių saldainių.
Vietos buvo tik kiemely. Nuotraukoje matyti 2/3 kiemo.
🙂
Knygos ant lubų grindys ant sienų, kas toliau?!
Šita nuotrauka čia liko nes užstrigo ir nėjo ištrint.
Puodukas čai – jogų arbatai.
Atkreipkit dėmesį į vaizdą pro viršutinį langą – virš viso gatvės meno – Šachrazados rūmai praktiškai.
„Latės”. Burokėlių, ciberžolės, grybų ir žalioji (matcha).
Radom stalo žaidimų kavinę. Mus pasodino prie pradinukų stalo ir pasiūlė pradinukiškus žaidimus. Kai vaikystėj atsirado kabelinė ir Cartoon Network vienas nerealiausių dalykų būdavo žaislų reklamos. Šitas žaidimas atrodė kažkas nerealaus.
Dar viena „latė”. Taro (tokia azijietiška daržovė, daugmaž saldi bulvė.) Spalva fantastiška, skonis kaip plombyro.
O toliau – pasaulinė plokštelių parduotuvių diena. Rimtas reikalas, kaip matot.
Į vidų pakliūs sudėtinga, kai kur gyva muzika, o kai kur tiesiog daug pirkėjų.
Aš visada pasimetu, nes ten tiesiog per daug pasirinkimo. Nuo seniausių iki naujausių.
Čia mūsų vietinis knygynas. Grojo bliuzą. Namie stovi stiklainis į kurį metam 50centų monetas (tokios labai didelės ir gražios ir retesnės nei kitos). Kai stiklainis užsipildo, einam pirkt plokštelės. Tai tąkart parėmėm muzikantus, nusipirkom jų bliuzo. Dar gavom belenkiek padėkų, autografų, linkėjimų ir pan. Žodžiu, remkit gyvus menininkus, žmonės.
Kas kuičiasi…
…kas ieško…
… tas randa 🙂
Grafinis dizainas.
Čia į kavinių ir plokštelių temą. Traukinių stotyje yra kavinukė, tiesiog ant perono kioskas. Visada groja plošteles. Viršelis.
Pagyrų puodas visas spalvotas arba patefonas su mano paukščiais. Va.
Pam pam pam.
O tuo tarpu kieme (taip, pokštelių parduotuvės kieme) barbekiu ir kiti dalykai. Vienas vienas, baigiu, lekiu į baseiną 🙂