Jau kaip Australijoj madinga eit brančo (kažkurioj knygoj mačiau, kaip lunch vertė taip – lančas, tai išeina, kad visą šitą vėlyvų pusryčių, puspiečių reikalą galima verst branču?). Tai ir mes neatsilikom. Statistiškai tai tiesiog sumuštiniai už neadekvačiai didelę kainą, bet būna ir kitokių variantų (Kaip kad prabangi kiaušinienė ($17)). Betgi vietos viena už kitą įdomesnės o ir publika dažniausiai mandra ir spalvinga. Kavinė beveik ant bėgių, matyt buvusi stotis ar koks kitas tarnybinis pastatas. Vieni žmonės laukia pusryčių. Kiti – tramvajaus.
Interjero detalės šiaip sau.
Kitą sykį ėjom į komiksų dalybas nemokamų komiksų dieną. Užklupti lietaus ragavom bulvinius blynus bare skambiu pavadinimu: Degtinė, barščiai ir ašaros. Pasijutom tikrais ekspertais ragaudami blynus:
-Per daug citrinos.
-Taip, tikrai, sūroka.
Kaip ir priklauso madingam jaunimui, reik eit tik į tam tikras vietas, net jei ten reik atstovėt eilę (dėl sumuštinio).
Įsiliejam tarp vietinių, nors akiniai nedengia 2 trečdalių veido ir neturim ūsų, laimė sumuštiniai čia dideli ir galima už jų pasislėpt.
Bet tikrasis savaitgalio užsiėmimas visgi tapo plokštelių medžioklė. Apėję daugybę parduotuvių tikrinam ir visokius paslėptus užkampiuose garažus iš kurių skamba muzika, o pasieniai nukrauti dėžėmis su plokštelėmis. Kaina nuo dolerio iki septyniasdešimt penkių.
Kartais pavyksta ką nors sumedžioti, o kartais tenka susigėst savo menku muzikiniu išprusimu („pirmą kart girdžiu šį pavadinimą” ir pan.) ir tyliai sliūkint lauk.
Nuotraukoje – vienos galerijų prieigos. Mini gerbėjams skirta nuotrauka .
Kaži kur pankų ir girtuoklių rajone – keleto daiktų išpardavimas. Parašyta, kad garage sale, groja DJ, parduodamas šalmas, 2 knygos, pora batų ir keletas bliuzkių. Viskas. Konceptualu.
Požeminis tualetas miesto centre. Spėjau užfiksuoti prieš pat remontą, po savaitės uždarė. Auksiniais laikais čia sėdėdavo 7 damos ir taisydavosi makiažą.
Teologinės diskusijos ant vienos iš kabinų durų. Kitose kabinose – nė užrašiuko. O va vienoj – ištįsi dialogai, rodyklėm iškeltos išnašos, komentarai. Mažų mažiausiai tikėjausi to tualete. Nė vieno užrašo ale Jonas mylį Oną ar pripaišytų organų. Tik vieni myli Jėzų, o kiti Santa Klausą.
Lietingai dienai besibaigiant patraukiam kokios gyvos muzikos. Pamėgtam bare parduoda tamsų alų „Baltic dark”. Aiškinamės ar čia ne „Baltijos tamsusis”. Deja, ne…
