Kaimynai siurblį pasiskolino, taip sužinojom, kad jie tik rankinį mažiuką turi. Tad kai buvo vėlgi „didžioji išmetimo diena” pamatę siurblį partįsėm 😀 Beveik toks pat kaip iš Queen klipo.
O čia pasivažinėję po išpardavimus parsivežam kolonėles, gerą stiprintuvą, pompą, dvigulį pripučiamą čiužinį su audringa praeitim (sako ant jo daug roko grupių nakvojo). Tai jau galit mus lankyt 🙂
Kolonėlės ir kiti dalykai mūsų gatvėje.
Su paštininku susitarėm, tai dabar siuntinius prie durų palieka. Siuntinys nuo mamos ir kitų šeimyniškių.
Mes irgi išsiunčiam. Anądien paprašėm gražių pašto ženkliukų. Paštininkė bandė sudėliot reikiamą sumą, rinko ženkliukus iš kolegų stalčių, jai sunkiai sekėsi juos suskaičiuot ir įvest į naują programą. Truputį pasikeikė ant naujos programos, galų gale įsijungė kažkokį mėlyną DOS’inį ekraną ir laimėjo kovą prieš kompiuterį.
Vieną tamsų vakarą įsikuitė į visokius pledus, su arbata rankose žiūrėjom filmus. Kažkas pabeldė į duris. Kaimynė rado prie pašto dėžučių siuntinį mums! 3 knygos nuo Giedrės, keista, kad dar nieks neišbyrėjo iš žydro popierėlio…
Pradedu galvot, kad reik vėl rinkt pašto ženklus kaip vaikystėj.
Peizažas iš siuntinių.
Ir atvirutės (ar atvirukai?) iš viso pasaulio.
Mažiausiųjų menai.
Didžiausi menai.
Va taip ir tykom prie pašto dėžučių.